Žemiau pateikiame jo išsakytas mintis apie naująsias „Blockchain“ technologijas bei kriptovaliutų sėkmės burbulą.
Bitkoino rinkos vertei nukritus beveik 70 proc., lyginant su praėjusiais metais, didžiajai rinkos burbulo išpūtimo „motinai“ ateina galas. Trumpai tariant, kriptovaliutos jau tuoj patirs nekontroliuojamą apokalipsę.
Rinkoje lyderiaujančių valiutų, tokių kaip eteris, EOS, litekoinas arba riple vertė nukrito virš 80 proc., tūkstančių mažesnių valiutų kainos vertė smuko net 90-99 proc., o likusios buvo išaiškintos kaip įvairaus plauko sukčiavimo schemos ir apgavystės.
Ir tai neturėtų stebinti, nes net 4 iš 5 pradinių valiutų siūlymų rinkai buvo apgavystės nuo pat pradžių.
Vieša rinkos agonija daugelį aferistų privertė bėgti į paskutinį gynybos bastioną ir ginti pačią „Blockchain“ technologiją, kurios darbo pasidalijimo principas yra visų kriptovaliutų pamatas. Ši technologija buvo garbinama kaip savotiškas priešnuodis visoms žmonijos problemoms – nuo skurdo ir bado iki vėžio.
Iš tiesų tai turbūt labiausiai pervertinta ir mažiausiai naudinga technologija žmonijos istorijoje.
Realybėje „Blockchain“ nėra niekas daugiau nei išaukštinta skaičiuoklė. Tačiau tai jau spėjo tapti raktažodžiu libertarams, kurie šia technologija tikisi nuversti visas vyriausybes, bankus, tradicines finansų institucijas.
„Blockchain“ fundamentalistų idealus pasaulis atrodo neatsiejamas nuo anarchistinės decentralizacijos, kuri turėtų apimti viską nuo ekonominės veiklos iki bendravimo tarpusavyje. Jie siekia, kad visas politinis ir socialinis gyvenimas atsidurtų viešose buhalterijos knygose, kurios būtų prieinamos visiems ir nepriklausytų nuo jokios organizacijos.
Visgi tai yra toli nuo utopijos sukūrimo, nes „Blockchain“ davė pagrindą ekonominio pragaro pradžiai. Keli savanaudiškų tikslų vedini baltieji vyrai (tarp kurių sunku būtų pamatyti nors vieną moterį ar mažumų atstovą) apsimeta, kad yra pasaulio nuskriaustųjų mesijai, marginalizuoti ir nuo bankų nepriklausomi asmenys, kurie teigia, kad sukūrė milijardus dolerių turto iš nieko.
Tačiau norint apsvarstyti milžinišką galios centralizaciją tarp vadinamųjų kriptovaliutų kasėjų, biržų, kūrėjų bei turto savininkų, galima nesunkiai pastebėti, kad „Blockchain“ technologija iš tiesų nėra decentralizacijos ar demokratijos simbolis. Viską sujungia vienas vienintelis žodis – godumas.
Pavyzdžiui, nedidelės grupės kompanijų, kurios daugiausiai išsidėsčiusios tokiose šalyse kaip Rusija, Gruzija ar Kinija, kontroliuoja nuo dviejų trečdalių iki trijų ketvirtadalių visos kriptovaliutų kasimo veiklos pasaulyje ir periodiškai pakelia aptarnavimo kainas, kad tik dar labiau padidintų savo pelną.
Deja, tačiau, rodos, „Blockchain“ fanatikai pajėgia žmones įtikinti anoniminių kartelinių susitarimų nauda, nors tokie susitarimai netaikomi jokiose teisinėse valstybėse, vietoj to, kad jie pasitikėtų centriniais bankais ir reguliuojamais finansiniais tarpininkais.
Panašiai išpopuliarėjo ir pačios kriptovaliutos. Apie 99 proc. jų sandorių vyksta centralizuotų mainų būdu, į kuriuos nuolat vyksta įsilaužimai. Ir, kitaip nei su realiais pinigais, jeigu kriptoturtas yra pavagiamas, jis prarandamas visam laikui ir niekas jo nekompensuoja.
Be to, kliptovaliutų centralizavimo vystymosi metu (pavyzdžiui, fundamentaistai pavadino eterio kūrėją Vitaliką Buterinną „geranorišku gyvenimo diktatoriumi“) jų kūrėjai jau melavo dėl teiginio, kad „kodas yra įstatymas“, tarsi programinė įranga, kuria grindžiamos „Blockchain“ technologijos, yra pastovi ir nekintama.
Tiesa ta, kad išradėjai čia turi visišką galią elgtis kaip teisėjai. Kai dėl kokios nors klaidos įvyksta įsilaužimas ir viena iš jų „protingų“ pseudosutarčių yra pavojuje, jie paprasčiausiai pakeičia kodą ir „smeigia šakutę“ į ką nors kitą, pavyzdžiui, apkaltina kokią nors įmonę, kad ji buvo nesąžininga ir kėlė įtarimą nuo pat pradžių.
Galiausiai kriptovaliutų turtuolių lobiai yra dar labiau sukoncentruoti nei pačioje Šiaurės Korėjoje. Kuomet vadinamasis Gini koeficientas (nelygybės matas, dažnai naudojamas ekonomikoje ir ekonometrijoje. Gini indeksas rodo žmonių pajamų pasiskirstymą) yra vienas, tai reiškia, kad vienas asmuo kontroliuoja 100 proc. šalies pajamų ar turto. Šiaurės Korėjoje šis skaičius yra išties įspūdingas – 0,86, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 0,41, o tuo tarpu bitkoino valiuta stebina surinkdama net 0,88 balo.
Kaip jau turėtų būti akivaizdu, decentralizacijos teiginys yra visiškas mitas, kurį skleidžia pseudomilijardieriai, kontroliuojantys visą šią įsivaizduojamą pramonę.
Dabar, kai mažmeniniai investuotojai, kurie taip pat buvo susigundę kriptovaliutų mitu, prarado ir paskutinius savo marškinius, likę lengvatikiai dar džiaugiasi ir sėdi ant netikro savo turto, kuris gali akimirksniu subyrėti.
Jokia padori institucija neleistų vystytis jokiems piniginiams pervedimams, kuriuos valdo anoniminių kartelių valdomi operatoriai, besislepiantys šešėliuose.
Taigi nenuostabu, kad kaskart, kai kokia nors „Blockchain“ technologija buvo bandyta pritaikyti tradicinėje aplinkoje, ji buvo išmesta į šiukšliadėžę arba paversta privačia leidžiama duomenų baze, kuri yra daugiau nei „Excel“ skaičiuoklė arba duomenų bazė klaidinančiu pavadinimu.
Parengė Agnė Černiauskaitė
