Nedarbo lygis JAV rekordiškai žemas – 3,7 procento. Sparčiau auga darbo užmokestis. Infliacija padidėjo. Federalinė rezervų sistema (FED) spaudžia stabdžius (čia: griežtina monetarinę politiką. – red. pastaba), ir ilgalaikės palūkanų normos didėja. Ekonomika įkaitusi iki raudonumo.
Taigi, atėjo laikas kalbėti apie artėjančią recesiją.
Manau, kad jau ryškėja naujos recesijos kontūrai. Kalbant tiksliau, ji prasidės 2020 metų vasarą.
Geriausias ilgalaikis artėjančios recesijos rodiklis yra tokia padėtis, kada ekonomika praeina visiško užimtumo etapą. Ekonomistai visą laiką ginčijasi dėl visiško užimtumo apibrėžimo, tačiau dauguma mano, kad tinkamas rodiklis – 4,5 proc. nedarbo lygis. Tai yra vadinamasis nedarbo lygis visiško užimtumo sąlygomis arba natūralus nedarbo lygis.
Kai faktinis nedarbo lygis tampa mažesnis už natūralų, darbo užmokesčio augimas spartėja, verslininkų pelnas traukiasi, ir tai juos verčia greičiau kelti savo prekių kainas. Didesnė infliacija skatina FED griežtinti monetarinę politiką ir didinti ilgalaikes palūkanų normas. Galų gale ekonomika perkaista.
FED viliasi, kad gali šiek tiek sugriežtinti politiką ir atvėsinti ekonomiką – tokiu būdu sudarydama sąlygas vėl pakilti nedarbo lygiui iki natūralaus, kol ekonomika dar nespėjo perkaisti. Plačiai naudojama metafora, kad FED bando minkštai nutupdyti ekonomikos lėktuvą. Tai padaryti gana sudėtinga, ir FED susidoroti su šia užduotimi faktiškai retai kada tepavyksta, pastebi M.Zandi.
Problema yra ta, kad kai nedarbas pradeda didėti, net ir nuo labai žemo lygio, sparčiai užsisuka ydingas ratas. Nedarbo didėjimas kelia susirūpinimą vartotojams, jie atsargiau leidžia pinigus. Verslininkai tai mato ir samdo mažiau žmonių. Nedarbas dar šiek tiek padidėja. Vartotojai ir verslininkai traukiasi dar labiau. Ir ekonomika galų gale patiria krachą.
Minkštai nutupdyti ekonomikos lėktuvą, kai nedarbo lygis toliau krenta žemiau natūralaus, darosi sunkiau. Taip yra todėl, kad nedarbas turi padidėti labiau, kad vėl pasiektų natūralų lygį iki ekonomikos perkaitimo. Tai panašu į FED mėginimą nutupdyti ekonomikos lėktuvą, kai šis artėja prie kilimo ir tūpimo tako 250 mylių per valandą greičiu.
Atsižvelgiant į didžiulį fiskalinį stimulą, kuris laikinai gerina ekonominę padėtį, – deficito finansavimą mokesčių mažinimu ir federalinės vyriausybės išlaidų didinimą – atrodo, kad iki dešimtmečio pabaigos nedarbo lygis pasieks beveik 3 procentus. O jeigu taip, tai FED turės suvaldyti ekonomiką ir pasiekti, kad nedarbo lygis padidėtų nuo 3 proc. iki 4,5 proc., jos nesužlugdant.
Jei prisiminsime istoriją, recesija prasideda maždaug po trejų metų, kai ekonomika praeina visiško užimtumo etapą. 2017 metų vasarą nedarbas sumažėjo, persirisdamas per natūralų nedarbo lygį – 4,5 procento, o tai reiškia, kad artimiausia recesija prasidės 2020 metų vasarą.
Kitas labai svarbus artėjančios recesijos rodiklis yra JAV iždo pajamingumo kreivė, o ji rodo tą patį. Paprastai ši kreivė riečiasi į viršų, kai ilgalaikių obligacijų pelningumas yra didesnis nei trumpalaikių vertybinių popierių. Tačiau artėjant recesijai ši pajamingumo kreivė paprastai apsigręžia, ir trumpalaikės palūkanų normos staiga pašoka, aplenkdamos ilgalaikių obligacijų pelningumą.
Tokie apsigręžimai vyksta vėlesniuose verslo ciklo etapuose, kai siekdama užkirsti kelią infliacijos spaudimo kilimui FED didina trumpalaikes palūkanų normas. Investuotojai į obligacijas tikisi, kad FED veiksmai pagaliau sulėtins ekonomikos augimą ir infliaciją, ir todėl perka daugiau obligacijų. Ilgalaikių obligacijų pelningumas stabilizuojasi ar net sumažėja. Beveik visada, didindama trumpalaikes palūkanų normas, FED persistengia, ir prasideda recesija.
Dėl apsigręžusios pajamingumo kreivės bankams tampa sunku normaliai uždirbti iš skolinamų lėšų. Jie sako, kad finansų įstaigos paprastai uždirba pasiskolindamos trumpam ir skolindamos ilgam laikotarpiui. Toks verslo modelis veikia gerai, kai ši kreivė kyla aukštyn, bet kai ji ima leistis, jis nebeveikia. Kreditoriai yra priversti pažaboti skolinimą, kuris atskleidžia praeities skolinimo klaidas ir daro įtaką ekonomikos augimui.
Labai pranašiškas ženklas yra 10 metų trukmės iždo obligacijų pelningumo ir trijų mėnesių trukmės iždo vekselių pelningumo skirtumas. Dabar, kai 10 metų trukmės iždo obligacijų pelningumas yra tik šiek tiek didesnis nei 3 proc., sparčiai didėjančios trijų mėnesių trukmės iždo vekselių palūkanų normos yra apie trys ketvirtadaliai procentinio punkto, o praeityje tai tiksliai signalizavo apie artėjančią problemą. Ir nors pajamingumo kreivė apsigręžti kol kas dar neketina, įvertinant tai, kad mažėjant nedarbui galima laukti nepaliaujamo FED politikos griežtinimo, tikėtina, jog ši kreivė pakeis kryptį jau kitą vasarą.
Šiais laikais bandoma teigti, kad pajamingumo kreivė nebegali parodyti artėjančios recesijos. Bet mane galite priskirti tiems, kas tvirtina priešingai. Pajamingumo kreivė tebėra toks pat geras būdas numatyti posūkio taškus ekonomikoje, koks ir buvo. Šie laikai niekuo nesiskiria, kaip teigia kai kurie. Istoriškai ši kreivė apsigręžia maždaug likus metams iki recesijos. Jei mūsų scenarijus, kuriame numatytas pajamingumo kreivės krypties pakeitimas, pasitvirtins, tai šio scenarijaus dalis bus 2020 metų vasarą prasidėsianti recesija, baigia savo straipsnį M.Zandi.
Parengė Leonas Grybauskas
