Ar tapsime krovinių tranzito vartais tarp Azijos ir Europos?

2018 m. spalio 23 d. 11:26
Dėl palankios geografinės padėties Lietuva turi visas galimybes tapti krovinių tranzito valstybe aptarnaujant Europos bei Azijos perkrovimo ir logistikos centrus, išsidėsčiusius palei pagrindinius sausumos ir jūros prekybos kelius Šiaurės–Pietų ir Vakarų–Rytų kryptimis.
Daugiau nuotraukų (2)
„Rail Baltica“ yra sudėtinė tarptautinio geležinkelio krovinių koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. Šis koridorius per Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją jungia didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą ir Antverpeną su trimis Baltijos šalimis.
Jungtis su Suomija palaikoma vykdant trumpųjų nuotolių laivybą Suomijos įlankoje.
Pelningas Arkties kelias
Tolesnis šio koridoriaus tęsimas į šiaurę nuties kelią būsimai jungčiai su atsirandančiu Arkties koridoriumi, ypač atsižvelgiant į pelningą alternatyvaus Šiaurės poliaračio jūrų kelio, jungiančio Europą ir Aziją, plėtros perspektyvą.
Be to, Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius Varšuvoje kertasi su Baltijos–Adrijos koridoriumi, sujungsiančiu kokybiška geležinkelio vėže Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją.
Taip Baltijos šalys bus sujungtos su iki šiol nepatogiai pasiekiamomis Pietų Europos rinkomis.
Krovinių tranzito vartai
Nutiesus europinio standarto geležinkelį per Kauną, susidarys sąlygos vystyti logistikos grandinę, sukuriant galingą bazę krovinių komplektavimui, perrūšiavimui ir perkrovimui Šiaurės-Pietų ir Rytų-Vakarų kryptimis.
Lietuva turi visas palankias sąlygas įsitvirtinti krovinių srautų koridoriuose kaip krovinių tranzito vartų valstybe. Tokia išvystyta grandinė padidins konteinerinių traukinių tokių kaip „Vikingas“, „West Express“ ir „Saulė“ apkrovimą ir leis sukurti naujus konteinerinių traukinių maršrutus.
Šalies verslininkai „Rail Baltica“ projekte naudą mato ne tik europinėje vėžėje, bet kompleksiškai kuriamoje infrastruktūroje. Verslui svarbus patogus priėjimas prie šios vėžės.
Numatyta, kad naujo krovininių koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ atšakos Lietuvoje sujungs Klaipėdą, Kauną ir Vilnių. Be to, „Rail Baltica“ prisidės prie kitų susijusių transporto bei logistikos infrastruktūrinių projektų plėtros Lietuvoje.
Investuoja į terminalus
Šeštokuose veikia intremodalinis terminlas, skirtas konteneirių perkrovimui.
„Lietuvos geležinkeliai“ investuoja į jo pajėgumų didinimą, taip pat pradėtas projektuoti birių medžiagų terminalas.
Marijampolėje, Šiauliuose ir Panevėžyje planuojama vystyti laisvąsias ekonomines zonas, o Kaune, Palemone pastatytas intermodalinis terminalas, kuris bus sujungtas su „Rail Baltica“ geležinkeliu. Taip bus išplėtota infrastruktūra reikalinga ne tik pačiai Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai, kurie jos dar neturi.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.