Renginio tikslas – skatinti Lietuvos atstovų dalyvavimą tarptautinėse Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programose. Šiuo metu didžiausioje tokioje ES programoje „Horizontas 2020“ Lietuvos įmonės vykdo 68 projektus, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 12 mln. Eur.
Reikia išmokti konkuruoti
Konferenciją pradėjęs MITA direktorius Kęstutis Šetkus kalbėjo: „Nelengva pradėti šią konferenciją, nes jau teko išgirsti kalbų, kad programa „Horizontas 2020“ yra išsikvėpusi, per daug sudėtinga, uždara ir ja jau pasinaudojo tie, kuriems reikia. Tačiau tai – netiesa. Programa yra atvira ir jos teikiamomis investicijomis gali pasinaudoti įvairių sričių įmonės. Prieš dešimt metų mes susidūrėme su dideliu iššūkiu – kaip pereiti nuo valstybės biudžeto pinigų prie ES struktūrinių fondų. Dabar didžiausias iššūkis – kaip pereiti nuo ES fondų prie tarptautinių pinigų, nes savame rate būti nebegalime. Mes turime konkuruoti globaliu mastu: pirmiausiai išmokti konkuruoti ES lygmenyje, po to, žinoma, ir už ES ribų“.
„Šioje auditorijoje turime dvi puses – viena pusė gali pasigirti puikiomis sėkmės istorijomis, o kitai pusei programa „Horizontas 2020“ dar neatrasta galimybė. Tikiuosi, jog šios dvi pusės apsikeis informacija, galbūt taps partneriais kuriant naujus projektus“ – sakė K. Šetkus.
Kokias klaidas darome?
Toliau apie Lietuvos pasiekimus, dalyvaujant šioje programoje, konferencijoje kalbėjo MITA Programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovas Ričardas Valančiauskas. „43 mln. eurų finansavimą gavome 250 projektų, per metus išeina 60 projektų (skaičiuojant nuo 2014 m.). Iš viso ES ši programa aprėpia apie 20 tūkst. projektų, kuriems finansuoti skirta 34 mlrd. eurų investicijų. Taigi bendrame kontekste mes sudarome šiek tiek daugiau nei vieną procentą (1,3 proc.) visų turimų projektų, o lietuviams skirtas finansavimas – 0,13 proc. viso ES skirto finansavimo“.
Taip pat pranešėjas išskyrė 6 pagrindines klaidas, rengiant paraiškas:
– paraiškose nėra pakankamai atskleidžiamos verslo galimybės, potencialas;
– pareiškėjai nepakankamai gerai save „parduoda“ Europos Komisijos (EK) vertintojams, pamiršta įvertinti konkurencinę aplinką;
– dažnai trūksta informacijos apie jau rinkoje esamus produktus, o tai rodo, kad įmonė galbūt nėra gerai susipažinusi su verslo aplinka;
– siūlomi produktai, technologijos ir paslaugos nėra pakankamai inovatyvūs;
– paraiškose trūksta komercinimo strategijos, verslo plano, nenumatomi, kokie žingsniai bus daromi, kokia komanda dirbs;
– paraiškėjai bando laimę visiškai nesusipažinę nei su programa, nei su savo idėja. Dalyvavimui vis dėl to turi būti pasiruošta.
Toliau skirtingų sričių ekspertai dalinosi patirtimi, kvietė lietuvius dalyvauti programoje.
Štai EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) atstovas José Ruiz Espi pabrėžė, įvardijo tris pagrindinius iššūkius, kuriems bus skiriamas didžiausias dėmesys 2019-2020 m. Tai – tvari maisto apsauga, vandens švara ir žemės ūkio atgimimas. Šios sritys dar suskirstytos į penkias, siauresnes sritis, tai ypač svarbu projektų teikėjams – jie gali rinktis įvairesnes sritis, siūlyti daugiau idėjų ir produktų.
Apie transporto srities tendencijas ir ateities perspektyvas kalbėjo EK atstovė, atsakinga už transporto tyrimus ir inovacijas, Julija Sakovica. „Kai kalbu apie transportą, kalbu apie visų rūšių kelius – oro, vandens, sausumos. Mūsų pagrindiniai tikslai Europos transporto sistemoje: kaip įmanoma labiau mažinti nelaimingų atsitikimų ore skaičių; kontroliuoti klimato taršą; mažinti triukšmą, didinti saugumą keliuose.
Labai svarbu transporto sistemoje didinti atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtrą.
Profesionalų patarimai
Prisistatymo meistras iš Vokietijos Kristupas Solichas mokė dalyvius tinkamai parduoti savo idėją ar produktą investuotojams. „Norėdami kažką gauti, parduoti, įtikinti, turime žinoti, kaip teisingai tai padaryti. Jeigu nueisite pas galimą pirkėją ir sakysite, jog turite puikią prekę, jis jumis nepatikės. Pirkėjai ir investuotojai įprastinių siūlymų ir prisistatymų yra girdėję tūkstančius. Jūsų prisistatymas juos turi sužavėti. O tai padės padaryti trys paprasti dalykai – įdomus turinys, vizualizacija, charizmatiškas pranešėjas (kalbėtojas).
Dar pristatymo metu svarbu galvoti apie auditoriją, kalbėti jai. „Taip pat turite atsakyti į klausimą kodėl kuriate ir vystote tam tikra idėja ar produktą. Potencialiems vartotojams ar investuotojams neįdomu ką jūs darote, jie daug labiau domisi kodėl tai darote. Tad kalbėdami bandykite sukelti emocijas – bet kokias. Nieko nėra blogiau nei pasyvus, nuobodus prisistatymas. Jeigu iškeliate problemą, tai pasiūlykite ir sprendimo būdą. Jeigu jūsų idėja nebuvo priimtina prieš keletą metų, tai nereiškia, kad ji nebus reikalinga dabar – keičiasi rinkos, investuotojai, technologijos, tikėkite tuo, apie ką kalbate. O svarbiausias – būkite savimi“, – pataria K. Solichas.
Taip pat patarimais dalinosi tarptautinių paraiškų rengimo ekspertas Annamalai Arun Junai. Jis patarė įmonėms, organizacijoms, asociacijoms ėmus dalyvauti „Horizontas 2020“ programoje nesustoti, pasibaigus vienam projektui, kurti jau antrąjį, po to trečiąjį ir taip toliau. Tačiau prieš dalyvaujant būtina sau atsakyti koks mano dalyvavimo tikslas, tik po to jau galima planuoti priemones tam tikslui pasiekti. Projektą kurti ir vystyti turėtų savo srities specialistai, o visa komanda turėtų dirbti vieningai. Be to, „Horizontas 2020“ suteikia unikalią galimybę dirbti su užsienio partneriais, tai yra puiki proga pasisemti naujų žinių, pasidalyti gerąją patirtimi. Be to būtina žiūrėti globaliu mastu, juk vystoma idėja gali būti naudinga ne tik Lietuvai, bet ir Europai ar netgi visam pasauliui.
Straipsnis parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
