„Tam ne visada tinka seni, dešimtmečius skaičiuojantys pastatai, todėl įmonės aktyviai ieško vietų naujoms gamykloms“, – saklė tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės ekspertas M.Kulbokas.
„Važiuodami iš Vilnius į Kauną matome sparčiai dygstančius modernius logistikos centrus ir gamybos įmonių pastatus su tarptautinių įmonių vardais.
Po kelerių metų logistikos ir pramonės NT rinka turėtų pakartoti Vilniaus verslo biurų renesansą“, – teigė M.Kulbokas.
Logistikos įmonės Lietuvoje 2018 metais planuoja atidaryti daugiau nei 85,4 tūkst. kv. m naujo sandėliavimo ploto, o per ateinančius kelerius metus į pramoninių NT projektų plėtojimą bus investuota 772 mln. eurų.
Artimiausiu metu didžiausius logistikos projektus Lietuvoje įgyvendins tarptautinio transporto ir logistikos paslaugų tiekėjai „Girteka Logistics“ ir „Transimeksa“.
Pramonė sparčiai plečiasi Kauno LEZ teritorijoje, kurioje jau atsidarė elektronikos įmonė „Hella“. 2019 metais čia taip pat planuoja atsidaryti technologijų ir aukščiausios klasės padangų gamintojas „Continental“ bei medicininės įrangos kūrėjas ir gamintojas „Hollister Incorporated“.
Investuoja visoje Lietuvoje
Investuoja visoje Lietuvoje
Anot eksperto, industriniams projektams perspektyviausi miestai yra Kaunas, Klaipėda ir kiti mažesni Lietuvos miestai bei regionai.
Tuo tarpu Vilnius išliks paslaugų miestu, nes čia plėtoti tokius projektus jau yra kur kas brangiau nei kitose Lietuvos vietose.
Industrinių projektų plėtrai ypač patrauklias sąlygas siūlo laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kuriose galima sparčiau formuoti sklypus ir juos pritaikyti investuotojų poreikiams. Iš viso Lietuvoje įsteigtos 7 LEZ, kuriose veikia daugiau kaip 70 įmonių.
M.Kulbokas sakė, kad turime visas sąlygas pritraukti tarptautines gamybos ir logistikos įmones į Lietuvą, bet to dar neišnaudojame – pastaraisiais metais pramoninių patalpų paklausa auga greičiau nei pasiūla.
„Turime daug nenaudojamos žemės ir elgiamės labai neatsakingai nepriimdami tarptautinių investuotojų.
Remiantis „Investuok Lietuva“ duomenimis, dėl nepasiruošimo ir rinkos stagnacijos per metus prarandame mažiausiai 13 klientų, kurie Lietuvoje investuotų mažiausiai 110 mln. eurų ir sukurtų tūkstantį darbo vietų“, – sakė M.Kulbokas.
Jis pabrėžia, kad Lietuva jau įrodė esanti stipri ir sėkminga biurų plėtroje, tad pritraukti gamybos įmones galime lygiai taip pat efektyviai.
„Jau pasirūpinome baltomis apykaklėmis vilkinčiais žmonėmis verslo biuruose. Dabar reikia pradėti galvoti apie pramonės darbuotojus, kurių į Lietuvą po emigracijos grįžta vis daugiau ir didelės jų bangos tikimasi sulaukti po „Brexit“, – pastebėjo ekspertas.
