Šįkart poziciją išreikšti buvo pakviestas Europos Audito rūmų narys Rimantas Šadžius, kuris iki krizės buvo finansų ministras socialdemokratų Vyriausybėje.
Dar anksčiau tyrimą atliekančiai komisijai liudijęs Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius patikino – apie artėjančią krizę tuometis finansų ministras buvo įspėtas dar 2007 m. rugsėjį.
Dokumentai buvo žinomi
Pats R.Šadžius gynėsi, kad R.Kasperavičiaus prieš vienuolika metų jam pateikti tekstai, kuriuose buvo perspėjama apie ateinančią krizę, jam yra naujiena.
„Atvirai galiu pasakyti, kad tekstai, kuriuos dabar gavau iš jūsų (Stasio Jakeliūno – aut. past.), man yra nauji. Negaliu sakyti, kad jie man visai nepažįstami, bet, kai buvau finansų ministras, aš stengiausi palaikyti Finansų ministerijoje laisvą akademinę atmosferą. Ypač sunkiais momentais yra negerai, kai vienas žmogus priiminėja sprendimus“, – aiškino jis.
Tiesa, spaudžiamas BFK narių, jis pripažino, kad pateiktos pažymos jam buvo žinomos, tačiau, anot tuometinio finansų ministro, „vadovautis tuo, ką pasakė Naglis Šulija ar dar kažkas, būtų nerimta“.
„Diskusija vyko įvairiai. Tie juodraščiai, kurie yra pateikti ant jūsų stalo, yra tos diskusijos pavyzdžiai raštu. Ekonominių rodiklių prognozes periodiškai skelbė Finansų ministerija, o R.Kasperavičius buvo vienas iš tokių prognozių autorių.
Jos visos yra sugulusios su Finansų ministerijos projekcijomis, kurios tikrai pasiekdavo suinteresuotus asmenis, kurie po to ir lemdavo ekonominę politiką. Pavyzdžiui, komercinių bankų analitikus“, – kalbėjo R.Šadžius, pridurdamas, kad pats nėra ekonomikos ekspertas, nes, anot jo, žmogus, kuris įgyvendina reformas, neturi pats būti ekspertas, o turi kliautis tikrų tos srities žinovų nuomonėmis.
Atlyginimai augo per greitai
Buvęs finansų ministras pripažino, kad tuomet niekas neabejojo, kad ekonomikos lėtėjimas išties įvyks. Tačiau, pasak R.Šadžiaus, jis galėjo įvykti dviem būdais: lėtai arba itin staigiai.
„Visuose tekstuose abu scenarijai yra įvardijami. Sveiko proto žmonės stengiasi daryti viską, kad tas „nusileidimas“ būtų minkštas. Niekas nesugebėjo išprognozuoti šitos korekcijos 2009 metais.
Tuomet buvo skelbiamos prognozės, kuriomis remdamasi tuometinė Vyriausybė rengė biudžeto projektą. Buvo tikimasi, kad ekonomika smuks tik keturiais procentais“, – sakė R.Šadžius.
Visgi jis pripažino, kad tuometinis atlyginimų didinimas valstybės tarnautojams buvo perteklinis ir nesuvaldytas, prasidėjo infliacija.
Kalbėdamas apie skolinimąsi, jis tikino, kad buvo svarstomi įvairūs variantai.
Visgi tokie pasiteisinimai neįtikino BFK narių. Jie kritikavo buvusį finansų ministrą dėl to, kad tuomet nepriėmė tinkamo sprendimo ir neatsistatydino.
Lygino su Graikija
Lrytas.lt primena, kad lygiai prieš savaitę dalyvauti posėdyje buvo pakviestas tuometinis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis. Jis teigė, kad situacija tuomet buvo tokia sunki, kad Lietuva „praktiškai buvo bankrutavusi“.
„Įtampa augo ne dienomis, o valandomis. Pasižiūrėjus 2007 metų dokumentus, galima rasti išvadas apie tai, kad Lietuvoje bręsta ekonomikos perkaitimas ir rekomenduojamos sunkios priemonės. Reikėjo ne tik subalansuoti biudžetą, bet stiprinti fiskalinę drausmę, o tokie dalykai buvo siūlomi“, – kalbėjo A.Želionis.
Jis pridūrė – situaciją aštrino ir tai, kad 2008-aisiais laukė rinkimų į Seimą maratonas. Didelė bėda buvo ir infliacija, kuri siekė apie 5 procentus.
„Kalbant apie infliaciją, Europos centrinis bankas pakėlė bazines palūkanas. Jos padarė įtaką bendrai skolinimosi kainodarai ir susidarė ta situacija, kai mes atėjome iki 2008 metų. Paskui viskas tarsi sustojo, atrodė, kad kažkas įjungė „stop kadro“ mygtuką, o dar buvo rinkimų tarpulaikis“, – apie Lietuvą nusiaubusią krizę sakė A.Želionis.
„Galimybės skolintis vidaus rinkoje buvo jau išnaudotos. Mūsų sąskaitos buvo tuščios. Tarptautinėje finansų rinkoje tada Lietuva buvo traktuojama esanti ties bankroto riba. Mes padarėme tai, ką padarė Graikija.
Gerai, kad mums pavyko išbristi. Lietuva praktiškai stovėjo ant bankroto slenksčio“, – pabrėžė buvęs departamento direktorius ir sakė, kad tada teko iš rinkų pinigus skolintis tokiomis kainomis, kokios jau buvo pasiūlytos.
Krizei buvo galima pasiruošti
Dar anksčiau tyrimą inicijavęs Seimo narys, valstietis Stasys Jakeliūnas, tikino, kad šio tyrimo tikslas nėra kažką nubausti.
„Tikslas yra suprasti, kodėl Lietuva patyrė tokį gilų ekonomikos nuosmukį, kuris lėmė ne tik statistinį bendrojo vidaus produkto nuosmukį, bet ir apie 200 tūkst. bedarbių, tūkstančius bankrutavusių įmonių, apie 100 tūkst. emigravusių žmonių bei didžiulį skolos prieaugį“, – vardijo Seimo narys.
S.Jakeliūnas pridūrė nemanantis, kad 2008 metų krizės nebuvo galima išpranašauti ir suvaldyti: „Nors yra sakoma, kad atsitiko globali krizė ir mes nelabai ką galėjome padaryti, tai iš tikrųjų galėjome. Galbūt ne visiškai, bet galėjome pasiruošti ir amortizuoti tuos veiksnius prieš prasidedant krizei.“