Apribotas įvairių prekių importas ir eksportas, įšaldytos aukštų pareigūnų ir valstybės valdomų kompanijų sąskaitos ar turtas.
Iki šiol Maskva tvirtino, kad tokie Vakarų veiksmai prieš Rusiją daro žalą tiktai tiems, kurie jų imasi. Tačiau dabar tonas jau keičiasi.
Pasiūlė keisti kursą
Vienas artimiausių prezidento Vladimiro Putino bendražygių, buvęs finansų ministras, o dabar Audito rūmų pirmininkas Aleksejus Kudrinas gerokai nustebino Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos valdybos posėdžio dalyvius.
„Mes turime suvokti: jei sankcijos bus griežtinamos, tokiu atveju neįmanoma įvykdyti prezidento numatytų užduočių, ypač susijusių su technologine ir socialine plėtra“, – rėžė A.Kudrinas.
Posėdyje dalyvavę milijonieriai ir aukšti pareigūnai buvo apstulbę – juk iš esmės Audito rūmų vadovas pasiūlė pripažinti, kad Vakarų spaudimas pasiteisino, ir ieškoti taikos su ES ir JAV.
O juk A.Kudrinui dabartinėje valdžios struktūroje yra tekusi ypatinga vieta. Jis kartu su V.Putinu darbavosi Sankt Peterburgo savivaldybėje, vėliau – Rusijos prezidento administracijoje. Net dešimt metų 58-erių valdininkas ėjo finansų ministro pareigas, o nuo 2017-ųjų, įpareigotas šalies vadovo, rengė naują ekonominių reformų programą.
Anksčiau Kremliuje buvo kalbama, kad A.Kudrinas vienintelis iš visos V.Putino komandos gali kreiptis į prezidentą „tu“.
Drįso prieštarauti prezidentui
Pats Rusijos prezidentas tarptautiniu lygiu niekuomet nelinkęs nusileisti, o juo labiau pakeisti savo sprendimų dėl spaudimo iš išorės. Ne veltui V.Putinas nuolat kartodavo, kad sankcijos kirs tiems, kurie jas skelbia.
Vos prieš porą savaičių tarptautiniame energetikų forume jis ragino valstybes, kurios tai planuoja, sankcijas įvesti kaip įmanoma greičiau. „Tai mums leistų imtis nacionalinių interesų gynybos tokiais būdais, kokius laikome efektyviausiais“, – gyrėsi V.Putinas.
Tačiau A.Kudrinas viešai paskelbė savo nuomonę, kuri nesutampa su prezidento vizija. Tai jis padarė svarstant pagrindines vyriausybės veiklos kryptis iki 2024 metų.
Nuomonės smarkiai išsiskyrė
Negana to, A.Kudrinas išaiškino, jog šaliai nekyla jokios politinės ar karinės grėsmės, kad reikėtų gadinti santykius su Vakarais.
Nors tą pačią dieną „Financial Times“ išspausdino interviu su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu, kuriame šis išrėžė, jog Rusija laiko Vakarų šalis savo priešininkėmis ir nelinkusi rūpintis savo įvaizdžiu jų akyse.
Analitikų nuomone, tokie nesutarimai rodo, kad aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose verda smarkūs ginčai.
Nacionalinės strategijos instituto vadovas Michailas Remizovas net teigė, kad A.Kudrinui pritariančių yra daugiau nei prieštaraujančių.
„Jis pareiškė didelės dalies Rusijos elito nuomonę – tų žmonių, kurie vadinami sisteminiais liberalais. O jie yra palaikomi stambiojo verslo.
Ne veltui A.Kudrinas tokioms kalboms pasirinko pramonininkų posėdį – tai nuskambėjo kaip savotiškas kolektyvinis manifestas“, – aiškino analitikas.
Ūkio reikalai vis prastėja
Arši buvusio finansų ministro kalba Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos posėdyje nebuvo svarstoma oficialiai. Mat jo dalyviams labiau rūpėjo kiti reikalai – aiškintasi, kaip valstybė mokesčių lengvatomis galėtų pagelbėti stambiajam verslui.
Jo atstovus suprasti nesunku – Vakarų sankcijos nukreiptos būtent prieš didžiausias įmones, ypač susijusias su valstybiniu kapitalu. Tačiau kol jų savininkai nori užsitikrinti kaip įmanoma ramesnę ateitį, visa šalies ekonomika išgyvena nuosmukį.
Antai valdžia tikėjosi, kad ūkis augs dėl didėsiančių užsienio investicijų, tačiau su šiomis nutiko priešingai: nuo metų pradžios iki rugsėjo pabaigos Rusijoje kitų šalių verslas investavo 2,4 milijardo JAV dolerių (2,07 mlrd. eurų) – net 11 kartų mažiau negu per tą patį 2017-ųjų laikotarpį.
Tuo pat metu valdžia netenka visuomenės pasitikėjimo. Pilietinių iniciatyvų centras, kuriam neseniai vadovavo tas pats A.Kudrinas, įspėjo, kad gyventojai vis mažiau pasitiki valstybės pagalba, vietoj stiprios valdžios linkę rinktis teisingumą, o svarbiausia – mažėja sutinkančių su Rusijos užsienio politika, nes dėl jos, apklaustųjų nuomone, smunka pragyvenimo lygis.
Kilo bankrotų banga
Bent jau pastarasis teiginys visiškai teisingas. Šalyje gausėja likviduojamų smulkiojo verslo įmonių, o ypač – bankrutuojančių gyventojų. Jungtinio kreditų biuro duomenimis, rugsėjo pabaigoje tokių buvo 80 640, o atsidūrusių ant bankroto ribos – 739 tūkstančiai.
Vidutinė bankrotą siekiančių paskelbti piliečių skola siekia 1,66 mln. rublių (21,75 tūkst. eurų), o tai 55 vidutiniai mėnesio atlyginimai.
Sminga net ir prezidento V.Putino reitingai, ypač jam pritarus visuomenei nepatinkančiai pensijų reformai. Tik nėra kam tuo pasinaudoti, nes Rusijoje tiesiog neegzistuoja iššūkį valdžiai galinti mesti opozicija.
Tačiau ekonomistai ir politikos apžvalgininkai spėlioja, kad būtent A.Kudrino kalba, prieštaraujanti V.Putino brėžiamam kursui, gali tapti nesantaikos kibirkštimi tarp valdžios ir verslo elito.
