Antradienio rytą į Konkurencijos tarybos organizuojamą diskusiją „Valstybės dalyvavimas versle: tikslai, efektyvumas ir nauda“ susirinkę politikai ir verslo atstovai bandė atsakyti į klausimą, kiek valdžia turėtų kištis į verslo sektoriaus veiklą.
Situacija keičiasi
Paklausta, ką valstybė apskritai veikia versle, I.Šimonytė išrėžė: „O ko ji neveikia? Jau ir knygas pardavinėja.“
Anot jos, valstybė kišasi į verslo sektorių, nes nesupranta, kas yra alternatyviosios sąnaudos, o Seime diskutuojant apie valstybės ar savivaldybių institucijų teisę steigti įmones, kurios teiktų paslaugas ir būtų nuperkamos rinkoje, neretai nuskamba pareiškimai, kad valstybė viską gali padaryti geriau ir pigiau.
„Tačiau didelė dalis sąnaudų visuomenei neatskleidžiama. Yra krūva įmonių, kurios nekaupia savo amortizacinių sąnaudų“, – teigė Seimo narė.
„Kas man kelia nerimą? Anksčiau konkurencija ir laisvoji rinka buvo stipriai absoliutinama, o dabar mes turime atvirkštinę tendenciją, kai bandoma įpiršti idėją, kad valstybė ūkį gali tvarkyti ne blogiau nei privatūs akcininkai“, – pridūrė ji ir pabrėžė, kad tokia situacija retai kada pasiteisina.
Turėtų užtikrinti priežiūrą
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis svarstė, kad politikoje itin trūksta suvokimo, kaip veikia laisvoji rinka.
„Politikams atrodo, kad jeigu kas nors neveikia, reikia kurti to alternatyvą. Valstybė vis daugiau pradeda kištis į procesus, kuriuos ji gali tiesiog sureguliuoti.
Pavyzdžiui, kalbama apie valstybinį banką, kuris dirbs geriau nei kiti bankai. Tai yra visiškas neišmanymas. Tas pat dėl vaistinių – kainos per didelės, tai kuriame valstybines“, – politikų pasiūlymams kritikos negailėjo pramoninkų atstovas.
Jo teigimu, paprasčiausiai reikėtų leisti rinkai veikti laisvai, nes joje ir taip yra ganėtinai daug reguliavimų, o valstybės pareiga turėtų būti rinkos priežiūros užtikrinimas.
„Reikia sau atsakyti į klausimą: kokią rinką mes norime turėti? Valstybinio kapitalo įmonės taip pat gali veikti efektyviai.
Kalbant apie valstybės valdomas įmones, ar jūs galite įsivaizduoti, kiek kokio nors mūsų miestelio, pavyzdžiui, šilumos tinklai turi viršininko pavaduotojų? Tiek, kiek valdžioje yra koalicijų“, – aiškino jis ir pridūrė, kad valstybė sukuria tam tikras žaidimo taisykles, pagal kurias visi turi veikti.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys pabrėžė, kad kalbant apie valstybės valdomas įmones nereikėtų jų suplakti į vieną krūvą ir vertinti visų kartu.
„Yra puikių įmonių ir apie visas reikia kalbėti atskirai. Tiesa, valstybė jau perleidžia kai kurias savo įmones. Energetikoje įvyko tam tikri procesai, kai pusė šilumos tinklų buvo atiduoti privatiems valdytojams“, – kalbėjo jis.
Pasak I.Šimonytės, viena iš beatodairiško judėjimo krypčių buvo tuomet, kai politikai privatizavo monopolijas nemokėdami jų prižiūrėti ir neturėdami adekvataus valstybės tarnautojų skaičiaus, kurie būtų atsakingi už tinkamų nuomos sutarčių parengimą, vartotojų norus ir kt.
Anot jos, panaši situacija ir dėl bankų, alkoholio bei parduotuvių verslo sektorių.
