Komitetas, išklausęs energetikos ministro, bendrovės, valdančios Lietuvos elektros perdavimo tinklą, „Litgrid" ir Valstybės saugumo departamento vadovų pateiktą informaciją, atkreipė dėmesį į tai, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su KET yra politinis įsipareigojimas, prioritetinis ES projektas, turėsiantis ilgalaikį ekonominį, socialinį, geopolitinį ir finansinį poveikį Lietuvai.
Komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri vykdytų parlamentinę kontrolę Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijos su KET bei Vyriausybės patvirtinto plano, skirto apsisaugoti nuo Baltarusijoje statomos nesaugios Astravo AE, įgyvendinimo ir susijusiais klausimais.
„Drįstu teigti, kad per pastaruosius 4-5 mėnesius ir ypač per pastarąjį mėnesį įvyko neturintys precedento pasiekimai: po 2018 m. birželį pasirašyto susitarimo politiškai patvirtintas sinchronizacijos scenarijus su KET, 2018 m. rugsėjo 21 d. Baltijos šalims pateikus paraišką dėl sinchronizacijos sąlygų išdavimo, Lenkija ją pateikė ENTSO-E (Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai - ELTA), o spalio 9 d. ENTSO-E priėmė teigiamą sprendimą - išplėsti Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę į Baltijos šalis.
Tai reiškia, kad jau dabar pradedamas rengti techninių priemonių katalogas, kurį turės atitikti Baltijos šalys, prieš prisijungdamos prie KET. Spalio 10 d. Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pateikė paraišką Europos Komisijai finansuoti pirmąjį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su KET etapą", - sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak ministro, bendrai prašoma suma siekia 432,5 mln. eurų iš finansavimo iš Infrastruktūros tinklų priemonės fondo (CEF).
Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija ir Baltarusija skelbia, jog jau nuo 2020 m. jų elektros energetikos sistemos bus pasirengusios dirbti atjungus Baltijos valstybių elektros sistemas, todėl jau dabar reikalingas atitinkamas pasirengimas sklandžiam atsiskyrimui nuo Rytų elektros energetikos sistemos (BRELL).
Lukas Blekaitis
