Ekonomikos rodikliai nedaug pakeisti, lyginant su šių metų pavasario FM prognozėmis. Tiesa, tikimasi, kad šįmet Lietuvos ūkis augs kiek sparčiau – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų didėti 3,4 proc., o tai 0,2 proc. daugiau, nei prognozuota prieš pusmetį.
Per kitus trejus metus BVP augimas sulėtės – kitąmet sieks 2,8 proc., o 2020 m. ir 2021 m. po 2,5 proc. Taip prognozuota ir prieš pusmetį.
Panaši ir infliacijos prognozė – ankstesnis jos šių metų rodiklis truputį mažinamas, o 2019-ųjų ir 2020-ųjų šiek tiek didinamas.
Vis dėlto naujausi Lietuvos ekonominės raidos vertinimai konkrečiau apibrėžia pasauliui kylančias grėsmes ir galimą jų įtaką mūsų šaliai.
Numatoma, kad Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonominė plėtra bus lėtesnė, nei manyta anksčiau, todėl ir mūsų eksportas augs nuosaikiau.
Tokią išvadą jau patvirtina naujausi kai kurių ūkio šakų rodikliai – antai šįmet per pirmąjį pusmetį maisto pramonės eksportas sumažėjo 12 mln. eurų (maždaug 3 proc.), lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.
Vis dėlto pamažu blogėjančias eksporto perspektyvas dar atsveria vidaus rinkos augimas. Tai dabar svarbiausias ekonomikos variklis. Vidaus vartojimą skatina sparčiau, negu prognozuota, didėjančios gyventojų pajamos, įsisukęs ES finansinės paramos panaudojimas, išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas.
Tačiau Lietuvos ekonomika labai atvira, smarkiai priklausoma nuo eksporto ir tarptautinės ekonominės situacijos, nes maža šalis, dar ir neturinti savo valiutos, itin jautri išorės poveikiui. Ekonominio nuosmukio bangai pasiekus ES neišvengiamai ji atsiris ir į Lietuvą. Jos poveikį įmanoma tik sumažinti, bet tam reikia rengtis iš anksto.
Pasaulinė ekonomika po 2008-ųjų krizės auga jau dešimtus metus. Vienas kitą keičiantys pakilimo ir nuosmukio ciklai – ekonominis dėsnis, o dešimtmetį trunkantis augimas laikomas ilgai trunkančiu ūkio pūtimosi laikotarpiu, taigi jau vien tai kursto kalbas, kad artinasi jo pabaiga.
Manoma, kad pasaulinės ekonomikos vairininkai išmoko kai kurias ankstesnės krizės pamokas.
Atsargesnė, labiau subalansuota svarbiausių šalių ekonominė politika esą ir sudarė sąlygas, kad augimo ciklas tęstųsi jau dešimtmetį.
Tačiau pastaruoju metu daugėja pesimistinių nuotaikų akcijų biržose, tai smukdo jų kursą.
Dabar didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikai įžvelgiama ne dėl jos vidinių procesų, pavyzdžiui, sunkumų sugrąžinant skolas, kai JAV, keldamos palūkanų normą, baigia pigių pinigų politiką, o dėl geopolitinių priežasčių.
Didžiausiu pavojumi, ko gero, laikomas JAV prezidento D.Trumpo inicijuojamas protekcionizmas, galintis sukelti prekybos karą su Kinija, taip pat ir su ES. Dar prisideda įtampa Viduriniuose Rytuose, JAV sankcijos Iranui – visa tai šokdina naftos kainas.
Tai atsiliepia visam pasauliui, nes kursto investuotojų nepasitikėjimą pirmiausia silpnesnėmis rinkomis. Brazilijos ekonomika jau nustojo augti, Argentinos ir su JAV konfliktuojančios Turkijos pinigai smarkiai nuvertėjo, šių šalių skolos popieriai gali būti prilyginti šlamštui.
Turkijos ekonominės ligos gali lengvai užkrėsti ES, ypač jai daug paskolinusius Ispanijos, Italijos bankus, o pastaroji šalis, nepaisant didžiulių skolų, dabar valdoma populistų ir nesiruošia gyventi taupiai.
Šiems pasauliniams procesams Lietuva nedaro jokios įtakos. Tačiau ankstesnė krizė parodė, kad panašaus pajėgumo ekonomikos smunka nevienodai ir tai lemia šalių ekonominė politika. Nuosmukis būna ypač stiprus, jei krizės išvakarėse ūkis perkaista, plėtra nesubalansuojama.
Nors Lietuvos bankas jau pastebi šiokių tokių šalies ekonomikos perkaitimo požymių, didesnės grėsmės dar neįžvelgia.
VK taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 metų iš lėto šyla – pradedama justi reikiamos kvalifikacijos darbuotojų stygių, o gamybinių pajėgumų panaudojamo lygis jau net perteklinis.
Auditoriai perspėja, kad būtina kuo skubiau pereiti nuo pigia darbo jėga grindžiamo verslo modelio prie sukuriančio aukštą pridėtinę vertę. Tam reikia didinti produktyvumo lygį keliančias investicijas.
Nieko nauja – panašiai kalba ir ekonomikos ekspertai, bet VK išvados gal vers valdžios institucijas ir politikus greičiau suktis ieškant būdų, kaip ūkio pertvarkymo receptus būtų galima įgyvendinti praktiškai.
Iki šiol Lietuvai tai sunkiai sekasi – pagal investicijas į aukštos pridėtinės vertės ūkio šakas vis dar atsiliekame nuo Baltijos kaimynų.
Kita vertus, VK teigimu, FM parengtas ekonominės raidos scenarijus esą atspindi realybę ir juo galima remtis sudarant kitų metų biudžetą.
Valstybės auditoriai tik perspėja politikus, kad turi būti griežtai laikomasi finansinės drausmės, siekiama biudžetų pajamų perviršio ir jomis didinami rezervai sunkesniems laikams.
Tai irgi žinomos tiesos. Tik klausimas, ar apie kitų metų rinkimus galvojantys politikai panorės įsiklausyti į proto balsą.
