„Rugsėjo mėnesį finansų ministerija paskelbė savo prognozes. Jos visiškai atitinka vos prieš dieną paskelbtas TVF prognozes. Tai, kad pasaulio ekonomikos augimas išliks spartus, yra ganėtinai akivaizdu. Žvelgiant giliau, situacija yra kiek sudėtingesnė. Nes jeigu šiemet ir praėjusiais metais ekonomikos augimas daugelyje pasaulio šalių buvo vienalytis, kitaip sakant, ganėtinai sparčiai augo visi, šiuo metu augimo netolygumai didėja“, – radijo eteryje pasakojo finansų ministras.
Jis pridūrė, kad skirtingose šalyse, situacija tampa vis skirtingesnė.
„Vieni ir toliau sparčiai auga, kitur augimas lėtėja žymiai greičiau. Todėl savo prognozes turime vertinti konservatyviai“, – sakė V.Šapoka.
Jis įvardijo ir konkrečius TVF teiginius Lietuvos atžvilgiu.
„Jie numato 2,9 proc. augimą kitiems metams, o kalbant apie šiuos metus – TVF padidino ekonomikos augimo prognozę.
Paklaustas, kodėl mūsų ekonomika auga lėčiau, nei kaimyninių šalių, ministras teigė, kad Lietuvos strategija yra „aukso vidurio".
„Vienur ekonomikos šilimo požymiai yra didesni, kiti, kaip ir Lietuvoje, jie yra mažesni. Lietuvoje pats augimas yra labiau subalansuotas. Nes tiek investicijos, tiek eksportas pakankamai sparčiai auga, stiprėja vidaus paklausa. Manau, kad Lietuva yra pasirinkusi auksinį viduriuką – investuojame į ateitį, tiek į finansinį saugumą“, – kalbėjo ministras.
Visgi, jis įvardijo ir esminę problemą.
„Netolygumai yra esmė. Didieji miestai auga sparčiau. Esminė priežastis tų netolygumų yra verslo pridėtines vertės kūrimas. Žinoma, kad didžiuosiuose miestuose tie verslai kuriasi, galintys mokėti didesnius atlyginimus“, – pasakojo ministras.
Jo teigimu, Lietuva, investuojamos tiek valstybės, tiek ES lėšas, stengiantis šiuos netolygumus mažinti.
„Tais atvejais, kai regionas nesuranda išskirtinių savo savybių, svarbu ir darbuotojų mobilumas. Kartais yra prasminga pavažiuoti keliasdešimt kilometrų, kad būtų galima dirbti gerai apmokamą darbą“, – „Žinių radijo“eteryje kalbėjo V.Šapoka.
„Visiškai jų išvengti, natūralu, kad nepavyks“, – sakė jis.
