Juo buvo siekiama įvertinti, kokių pasekmių ateityje gali turėti mažmeninių prekybos įmonių darbo laiko reglamentavimas.
Palygino su Europos valstybėmis
Tik prasidėjus spaudos konferencijai, ESTEP valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas kalbėjo apie bendrai visoje Europos Sąjungoje (ES) vyraujančias nuotaikas, susijusias su parduotuvių darbo laiko reguliavimu. Kaip teigė, čia matomos yra dvi tendencijos.
Pirmoji – ES parduotuvių darbo laiką vis labiau liberalizuoja ir antroji – mažmeninė prekyba yra vis mažiau reguliuojama. Pasak jo, tai ragina daryti ir pati ES, o tam yra rimtas argumentas – prekybos tinklai pralaimi elektroninėje prekyboje, internete.
„Per pastaruosius metus darbo laiką liberalizavo tokios šalys, kaip Suomija, Danija, Prancūzija. Tvarką griežtino tik Vengrija, Čekija, Lenkija.
Vengrija įvedė apribojimus 2015 m. ir ribojo darbo laiką visais sekmadieniais. Motyvai buvo tie patys – smulkiųjų verslininkų darbo sąlygų gerinimas, tačiau Vengrijos atvejis įdomus tuo, kad lygiai po metų ribojimai buvo atšaukti“, – patirtimi dalinosi K.Maniokas.
O štai Čekija apribojimus įvedė 2016 metais. Ribojimai buvo per metus nedirbti 7 šventines dienas.
„Tačiau vėliau buvo kreiptąsi į Konstitucinį teismą dėl nelygių galimybių mažiesiems prekybininkams ir didiesiems prekybos tinklams. Atsakymo vis dar laukiama“,- pasakojo K.Maniokas.
Scenarijai – skaudūs
Mokslininkai sudarė keturis ateities scenarijus, kuriuose atsispindi skirtingo laipsnio parduotuvių darbo laiko ribojimai – nuo griežčiausio iki nuosaikaus varianto.
Griežčiausi ribojimai turėtų didžiausią įtaką viso sektoriaus apyvartai, gyventojų užimtumui, valstybės biudžetui ir ekonomikai, buvo teigiama konferencijoje.
„Sprendimas riboti prekybos veiklą sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis sumažintų darbuotojų poreikį įmonėse – sektorius turėtų atsisakyti 4136 darbo vietų, valstybė netektų daugiau kaip 68 milijonų eurų pajamų, o vartojimas mažėtų beveik 268 milijonais eurų“, – galimas griežčiausių ribojimų pasekmes dėstė K. Maniokas.
ESTEP apskaičiavo, kad vidutinis sekmadienių ir švenčių skaičius per metus yra maždaug 62,5 dienos. Jeigu tiek dienų būtų išbraukta iš prekybininkų metų, sektoriaus lauktų didžiausi pokyčiai.
Tiesa, jeigu ribojimai būtų taikomi tik pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną, pokyčiai būtų mažiausi – tai atspindi nuosaikiausias scenarijus, kuriame numatyta, kad valstybė praras 134 darbo vietas, vartojimas sumažės 8,7 milijono eurų, o įplaukos į biudžetą atitinkamai sumažės 2,2 milijono eurų.
„Skirtumai tarp kraštutinių scenarijų yra dideli, tačiau lygiai taip pat skiriasi ir galimų ribojimų mastai“, – konstatavo K. Maniokas.
Kiti du, vadinamieji tarpiniai, mokslininkų sudaryti scenarijai atspindi, kaip rinką paveiktų ribojimas taikomas paskutinį mėnesio sekmadienį ir visomis švenčių dienomis (vidutiniškai apie 20 dienų), taip pat – kokį poveikį turėtų tik švenčių dienoms taikomas darbo laiko ribojimas (15 dienų per metus).
Nukentėtų darbuotojai
Kaip aiškino ESTEP analitikas Titas Budreika, kad ir kokį scenarijų būtų galima matyti, jis stipriai paveiktų darbuotojus.
„Dalis darbuotojų netektų darbo, taip pat tikėtina, kad dalis darbuotojų turėtų dirbti nauju „nepalankiu“ darbo laiku – ilgiau vakarais penktadieniais ir šeštadieniais, naktinę pamainą pirmadieniais“, – vardino T.Budreika.
Taip pat jis teigė, kad norintys dirbti „netradiciniu“ laiku, kalbant apie jaunimą bei studentus, netektų tokios galimybės.
„Darbuotojai prarastų galimybę daugiau užsidirbti dėl šventinėmis dienomis mokamo didesnio darbo užmokesčio“, – kalbėjo T.Budreika.
Atsilieptų prekybos centrų nuomininkams
Nuomininkams, kurie veikia prekybos centruose, poveikis taip pat būtų neigiamas.
„Vengrijos pavyzdžiu galima daryti prielaidą, kad apie pusė didžiųjų prekybos centrų, kurie sekmadieniais ir švenčių dienomis nebedirbtų, nesudarytų galimybių savo nuomininikams taip pat dirbti. Jie taip pat prarastų apyvartos“, – aiškino T.Budreika.
Pasak jo, Vengrijoje tik apie 50 proc. prekybos centrų leido dirbti savo nuomininkams.
„Šiuo metu prekybos centruose įsikūrę apie 2 tūkst. nuomininkų, kuriuose dirba apie 6 tūkst. darbuotojų, todėl tai paliestų išties daug žmonių ir įmonių“, – pabrėžė T.Budreika.
Tyrimas buvo atliktas Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu.
