Ministerija kviečia teikti paraiškas pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ siūlomomis galimybėmis.
Paraiškas bus galima teikti iki lapkričio 30 d. Šiam paraiškų priėmimui skirta 3,4 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir valstybės biudžeto lėšų, teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Taip siekiama skatinti socialinį įtraukimą, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Parama teikiama ne žemės ūkio verslui kurti – ja siekiama įvairinti veiklą, kurti mažas įmones ir darbo vietas.
Parama skiriama fiziniams asmenims, nevykdžiusiems ekonominės veiklos nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., taip pat naujai įsteigtiems (registruotiems ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo) privatiems juridiniams asmenims.
Didžiausia paramos suma verslo planui įgyvendinti – 40 tūkst. eurų, o finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos šios išlaidos: statinių statyba, rekonstravimas ir (arba) kapitalinis remontas, naujos technikos ir (arba) įrangos įsigijimas, verslo infrastruktūros kūrimas, bendrosios išlaidos.
Nuo šiol, be kitų remiamų ne žemės ūkio verslų, bus remiama mažmeninė prekyba, konsultavimas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, taip pat stovyklaviečių įkūrimas ir veikla, o įrodymai, kad nekilnojamasis turtas, į kurį planuojama investuoti paramos lėšomis, valdomas teisėtai, galės būti pateikti ne kartu su paraiška, o vėliau – iki paramos sutarties pasirašymo dienos.
Taip pat patikslinti atrankos kriterijai. Pirmumo balai projektui teikiami, jeigu įsipareigojama sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti daugiau negu vieną darbo vietą. Taip pat tiems, kurie projektus įgyvendina savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje.
Pirmumo teisės sulauks ir pareiškėjas, jeigu jis neseniai (1 m. iki paraiškos pateikimo) grįžo iš emigracijos, arba pareiškėjas arba jo sutuoktinis yra gavęs subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.
Taip pat kriterijai numato pirmenybę tiems, kurie ilgiau negu vienus metus yra registruoti kaimo vietovėje, arba jeigu pareiškėjui yra iki 40 m. amžiaus, arba daugiau negu 54 m., taip pat, jeigu pareiškėja – moteris.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis Eltą patikino, kad numatoma paramos pirmenybė moterims lygių galimybių teisių nepažeidžia, nes tokiu būdu kaip tik yra mažinama lyčių nelygybė.
„Šiuo atveju tai – pozityvi priemonė, kuria siekiama faktinės lygybės (lyčių – ELTA), ir statistiniai duomenys labai aiškiai parodo, kad moterų savarankiško darbo užimtumas, ir ypač remiamoje veiklos srityje, mažesnis beveik perpus.
Įgyvendinant lygybės principą buvo pasitelkta priemonė skatinti moteris pasinaudoti parama kaimo vietovėse. Už tai suteikiami tik 5 atrankos balai iš maksimalių 100 balų. Įvertinant tokių pozityvių priemonių, skatinančių faktinę lygybę, priemonių pateisinamumą vertinami du aspektai.
Pirma, ar yra tikslas tokioms priemonėms ir ar to tikslo siekiama tinkamomis priemonėmis. Šiuo atveju manome, kad vyrams nėra apribojama galimybė pasinaudoti ta parama, kadangi vos 5 balai yra skiriami moterims, juo labiau paraiška vertinama ir pagal kitus kriterijus, tai vyrai tikrai nepajustų tų neigiamų pasekmių“, – Eltai pasakojo V. Muliuolis.
Tiesa, šis paramos modelis jau buvo koreguotas dėl amžiaus diskriminacijos.
„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo atliktas vienas tyrimas dėl amžiaus, kai, tarnybos kontrolierės nuomone, buvo nustatyta, kad ši parama, būtent jaunimui paskatinti, buvo neproporcinga. Buvo žymiai daugiau balų skiriama vien tik dėl paraiškos teikėjo amžiaus. Pagal maksimalų balų skaičių pasižiūrėjome, kad tai šiek tiek neproporcingai iškreipia konkurenciją dėl paramos – į mažiau palankią situaciją patektų vyresni paraiškos teikėjai, kadangi jiems surinkti būtiną minimalų balų skaičių būtų labai sudėtinga arba praktiškai neįmanoma“, – teigė V. Muliuolis.
Pasak V. Muliuolio, žemės ūkio ministrui buvo pasiūlyta taisykles pakeisti, kas ir buvo padaryta – proporcijos sumažintos, kad neapribotų vyresnių ūkininkų veiklos.
