Į valdžią grįžus valstiečiams, vėl prabilta apie valstybinį grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ privatizavimą.
Planų šią įmonę privatizuoti buvo ir anksčiau. Jų realizuoti nepavyko, tačiau dabar įmonės valdyboje atsidūrė daugiau R. Karbauskiui palankių žmonių, pavyzdžiui, nepriklausomų narių, kurie priklauso būtent valstiečių partijai.
„Jonavos grūdai“ ėmė teikti ir naujas paslaugas – į skolą ūkininkams pagal vekselius duoda „Agrokoncerno“ trąšų.
LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad ši nacionaliniam saugumui svarbi valstybės valdoma įmonė, panašu, iš lėto yra užvaldoma „Agrokoncerno“.
R. Karbauskio ranka ant valstybės rezervo
„Jonavos grūdai“ – ne šiaip valstybės valdoma įmonė, ji įstatymu priskirta turinčiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Įmonė iš ūkininkų superka grūdus, juos valo, džiovina, vėliau parduoda. Jonavoje yra ir vienas didžiausių šalyje grūdų elevatorių – statinys, kuriame didelis grūdų kiekis gali būti laikomas ilgą laiką.
„Jonavos grūdų“ sandėliuose laikomas valstybės grūdų rezervas, taip pat kitos maisto – cukraus, druskos – atsargos. Jų prireiktų karo ar kitos didelės nelaimės atveju. Informacija apie tokį rezervą yra įslaptinta, taip pat ir tai, kiek įmonei per metus sumokama už rezervo kaupimą bei saugojimą.
Tačiau ši nacionaliniam saugumui užtikrinti ypač svarbi įmonė valdoma ne tik valstybės, bet ir valdančiosios partijos lyderio R. Karbauskio šeimos verslo. Tiksliau, „Agrokoncerno grūdų“, kurie priklauso būtent R. Karbauskiui.
Akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“ iš viso turi 103 akcininkus. 70,13 proc. akcijų priklauso valstybei, o 25,08 proc. – „Agrokoncerno grūdams“. Kiti (101) yra smulkūs akcininkai, turintys vos 4,79 proc. visų balsų akcininkų susirinkime.
Valstybės grūdų supirkimo įmonei vadovauja Paulius Kaselis, kuris, kaip pats pripažįsta, yra ūkininkas ir augina grūdus. Tačiau, direktoriaus teigimu, interesai šiuo atveju nesikerta, nes į „Jonavos grūdų“ elevatorių grūdų jis esą nėra vežęs.
P. Kaselis tikina, kad grūdinės kultūros jo ūkyje iš 5 turimų hektarų užima tik apie du. Visi užauginami grūdai sunaudojami savo reikmėms.
„Savo reikmėms – triušiui, aviai, viskas šeimos ratui, – tikino P. Kaselis. – Į jokį elevatorių nesu vežęs, tik savo reikmėms. Hobis – grūdus auginti“, – kalba jis.
Įmonėje šeimininkauja jau ne valstybė
Nors valstybė yra „Jonavos grūdų“ steigėja ir pagrindinė akcininkė, ne ką menkesnis šeimininkas joje – „Agrokoncernas“. Valstybės valdoma įmonė, kurios prioritetas turėtų būti rezervosaugojimas, užsiima valdišku verslu ir didžiąja dalimi aptarnauja R. Karbauskio šeimos verslą.
Ataskaitose „Jonavos grūdai“ patys pripažįsta, kad didžiausias jų klientas yra būtent „Agrokoncerno grūdai“. Valstiečių lyderiui priklausanti grūdų supirkimo bendrovė „Jonavos grūduose“ sandėliuoja savo grūdus ir trąšas. Už šias paslaugas susimoka – taigi viskas teisėta.
Tiesa, trąšos valstybės valdomoje įmonėje buvo sandėliuojamos ne visuomet. Šia veikla, kaip tikina „Jonavos grūdų“ vadovai, įmonė ėmė verstis tik 2016 metais. Sutartis tuomet buvo sudaryta su kita bendrove, ne „Agrokoncerno grūdais“.
2017 metais „Jonavos grūdai“ su ankstesniais partneriais sutartį nutraukė ir sudarė sutartį su valstiečių lyderio verslu. „Jonavos grūdai“ tikina, kad sutartis su „Agrokoncerno grūdais“ jiems buvo pelningesnė – ši įmonė esą mokėjo daugiau.
„Dirbome su tuo kitu tiekėju. Netenkino jų darbo apimtys, nes buvo laikomas mažas trąšų likutis. Mes gavome mažai pajamų iš tos veiklos, kadangi nebuvo užtikrintumo, nebuvo jokių planų, kiek duos apkrovimo.
Nesivystė pajamos iš tos paslaugos, mes pradėjome ieškoti kitų galimų šitos paslaugos pirkėjų. Šiandien dirbame su „Agrokoncernu“, – aiškina „Jonavos grūdų“ Komercijos ir inovacijų skyriaus vadovas Mantas Butas.
Per metus „Jonavos grūduose“ perkrauta 1400 tonų „Agrokoncerno“ trąšų. Tačiau „Jonavos grūdai“ R. Karbauskio trąšas įmonėje ne tik sandėliuoja, bet ir perparduoda. Pernai iš trąšų pardavimo „Jonavos grūdai“ uždirbo 160 tūkst. eurų, iš pesticidų – 3040 eurų.
Pats „Agrokoncernas“ tikina, kad iš jų „Jonavos grūdai“ įsigijo 774 tonas trąšų.
„Jonavos grūdai“ teigia, kad išankstinių sutarčių su tiekėjais dėl trąšų nėra sudarę. Esą pagrindiniai yra 3, tačiau pastaruoju metu didesnė dalis perparduodamų trąšų – būtent „Agrokoncerno“.
Schema paprasta: ūkininkas į valstybės valdomą įmonę atveža grūdų ir čia pat gali pasikrauti trąšų. Pavyzdžiui, „Agrokoncerno“.
Įmonei – viešųjų pirkimų išimtis
Sandoriai su „Agrokoncernu“ bei kitomis bendrovėmis vyksta ne per viešuosius pirkimus. Kitaip tariant, valstybės kontroliuojama įmonė gali pirkti, iš ko nori ir už kiek nori, o sumos lieka konfidencialios.
„Jonavos grūdai“ nėra perkančioji organizacija. Ji turi tik tiekėjo statusą. Kodėl trąšų ir pesticidų prekyba pradėjusiai užsiimti valstybės bendrovei vis dar negalioja Viešųjų pirkimų įstatymas, sunku paaiškinti ir įmonės vadovui, ir valdybos pirmininkui.
„Mums čia teisininkai išaiškino. Mes esam akcinė bendrovė, mes esam pasitvirtinę vidaus pirkimo taisykles ir jomis vadovaujamės“, – tikino P. Kaselis.
Tačiau J. Kornijenko žada, kad, siekiant skaidrumo, pirkimų klausimas bus apsvarstytas:
„Kiek aš žinau iš tos praktikos, kokia ji buvo, jie pasirenka iš trijų tiekėjų pagal mažiausią kainą. Yra priimtos vidinės pirkimų taisyklės. Bet dėl perkančiosios organizacijos statuso, manau, šitą klausimą aš, kaip valdybos pirmininkas, iškelsiu artimiausiame valdybos posėdyje.
Tą klausimą išdiskutuosime. Ir tikrai tam, kad būtų skaidriau, tinkamiau, efektyviau, manau, pakeisime reikalingus teisės aktus ir įpareigosime „Jonavos grūdus“.“
Trąšos – į skolą pagal vekselius
Ūkininkai iš „Jonavos grūdų“ trąšas gali imti ir skolon. Įmonė ėmė teikti naują paslaugą – kreditavimą paslaugoms. Su ūkininku dėl trąšų, duodamų į skolą, pasirašomas vekselis.
Dėl jų naudojimo žemės ūkio versle Seimo opozicija jau kėlė klausimus ir inicijavo tyrimo komisiją. Abejonių dėl vekselių naudojimo kilo paaiškėjus, kad stambieji vekseliais smulkiuosius praskolina, o vėliau taip perima jų žemes.
„Jonavos grūdai“ tikina, kad kol kas prasiskolinusių už trąšas ūkininkų jų praktikoje nepasitaikė. Visi, pasinaudoję galimybe iš valstybės valdomos įmonės įsigyti trąšų, per numatytą terminą už jas atsiskaitė.
Valstybės vaidmuo valdyme silpnėja
Pagal turimas akcijas „Agrokoncerno grūdams“ priklauso tik viena vieta „Jonavos grūdų“ valdyboje. Ją užima „Agrokoncerno grūdų“ supirkimo vadovas Tomas Urbonas.
Tačiau valstiečiams atėjus į valdžią, įmonės valdyboje ėmė mažėti ŽŪM deleguotų atstovų.
Šiuo metu „Jonavos grūdų“ valdyboje yra 5 nariai,ieškoma šeštojo. Iš penkių dabar valdyboje esančių narių – du deleguoti ŽŪM. Dar pernai ŽŪM atstovų buvo keturi. Ministerija tikina siekianti skirti nepriklausomus valdybos narius, taip užtikrinant įmonės valdymo depolitizavimą.
Tačiau štai konkretus pavyzdys, kaip depolitizuojamas „Jonavos grūdų“ valdymas: valdyboje kaip nepriklausomas narys atsiranda Audrius Zalatoris, kuris priklauso politinei partijai – LVŽS.
„Net ir pačioje Konstitucijoje yra numatyta, kad dėl politinės partijos ar dėl rasės, tautybės tikrai negalime diskriminuoti žmonių“, – aiškina „Jonavos grūdų“ valdybos pirmininkas J. Kornijenko.
Taigi, sprendžiant valstybės valdomos įmonės reikalus, persvarą įgijo R.Karbauskis: kaip matyti, „Jonavos grūdų“ valdybą sudaro „valstiečių“ vadovaujamos ŽŪM, „Agrokoncerno grūdų“ bei „valstiečių“ partijos atstovai.
O šių metų balandį „Jonavos grūdai“ suteikė išskirtinę malonę „Agrokoncerno grūdų“ deleguotam valdybos nariui T. Urbonui. Akcininkų susirinkimas patvirtino, kad jam būtų skiriamas 1600 eurų atlyginimas už praėjusių metų darbą valdyboje.
Balsuoti už atlyginimo skyrimą akcininkų susirinkime ŽŪM atstovą įpareigojo ne kas kitas, o tuometis ministras „valstietis“ Bronius Markauskas. Kitiems nepriklausomiems valdybos nariams atlyginimai dar nebuvo skirti.
Įdomu tai, kad „Jonavos grūduose“ interesų turintis R. Karbauskis anksčiau pats aršiai priešinosi, kad šiai įmonei vadovautų su politikais susiję asmenys. Pavyzdžiui, 2013 metais tuometei ŽŪM vadovybei nusprendus pakeisti įmonės vadovą, R. Karbauskis „Verslo žinioms“ sakė: „Jeigu paaiškės, kad naujas vadovas politiškai susijęs su nauja valdžia, ketinu kreiptis į teismą dėl mano, kaip akcininko, teisių pažeidimo.“
Žemdirbių akcijas perėmė „Agrokoncernas“
R. Karbauskio verslas valstybės įmonės „Jonavos grūdai“ akcijas pradėjo supirkti 2002 metais. Tuomet, kai ŽŪM vadovavo agronomas, Naujajai sąjungai (vėliau susijungusiai su Darbo partija) priklausęs Jeronimas Kraujelis.
Jis tikina, kad valstybei strategiškai svarbios įmonės akcijas leista supirkti siekiant, kad į jos valdymą įsilietų ir smulkūs žemdirbiai grūdininkai, kurie rinkoje taptų atsvara stambiesiems, diktuojantiems grūdų supirkimo kainas. Tokiems kaip „Agrokoncernas“.
„Planas buvo, kad ateitų ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų. Tie dariniai, kurie supirko ūkius ir įmones, mano laikais dar nefigūravo“, – prisimena J. Kraujelis.
„Jonavos grūdų“ akcijų gavo į elevatorių veždavę smulkieji žemdirbiai. Akcijų buvo padalyta ir darbuotojams. Vėliau šių smulkiųjų akcininkų akcijas perpirko „Agrokoncerno grūdai“. 2002 metais, kai ministerijai vadovavo J. Kraujelis, „Agrokoncernas“ buvo įsigijęs jau 16,45 proc. „Jonavos grūdų“ akcijų.
Į valdžią atėjus valstiečiams ir ūkio ministre tapus Kazimirai Prunskienei, R. Karbauskio verslas ėmė supirkti dar daugiau akcijų. 2004 m. „Agrokoncerno grūdai“ jau turėjo 19,8 proc. valstybės valdomos įmonės akcijų, 2005 m. – 20,15 proc., 2006 m. – 23,93 proc., 2008 m. 24,54 – proc., 2009 m. – 24,85 proc.
Pats „Agrokoncernas“ teigia negalintis tiksliai įvardyti, kurią dalį akcijų perpirko iš žemdirbių, kurią – iš „Jonavos grūdų“ darbuotojų.
Įmonę siekė nusavinti
Vadovaujant K. Prunskienei, prabilta ir apie šios nacionaliniam saugumui svarbios įmonės privatizavimą. Tiesa, pats R. Karbauskis tikino niekuomet tokių planų nepuoselėjęs, tačiau visai priešingai pasakoja kiti to meto liudininkai.
2010 m. kovo 26 d. – balandžio 2 d. numeryje „Gimtasis kraštas“ cituoja buvusią premjerę K. Prunskienę: „Žinojau, kokius interesus jis puoselėja, bet jų buvo neįmanoma korektiškai patenkinti.“
Paklausta, ar R. Karbauskis siekė privatizuoti „Jonavos grūdus“, K. Prunskienė to neneigė: „Klausimas galbūt turėtų būti kitoks: kiek kartų?“
Neoficialiai kalbama, kad būtent dėl „Jonavos grūdų“ išsiskyrė „valstiečių“ lyderės K. Prunskienės ir R. Karbauskio keliai. R. Karbauskis iš tuometės „valstiečių“ partijos ir jos vicepirmininko pareigų pasitraukė 2008 metais. Viešai jis tvirtino, kad tai buvo protestas prieš valstiečiams liaudininkams vadovavusios K. Prunskienės „nedemokratiškumą“.
Pasibaigus K. Prunskienės kadencijai ir prie ŽŪM vairo stojus konservatoriui Kaziui Starkevičiui, taip pat ūkininkui, kova dėl „Jonavos grūdų“ tęsėsi.
„Kai buvau ministru, buvo norima, kad privatus kapitalas dar investuotų (į „Jonavos grūdus“, – red. past.). Būtų ta jų dalis dar padidėjusi, tokiu atveju koncernas būtų turėjęs jau visą paketą“, – aiškina buvęs ūkio ministras K. Starkevičius.
Tuo metu R. Karbauskis kaltinimus dėl siekių užvaldyti „Jonavos grūdus“ žėrė būtent K. Starkevičiui ir jo pavaduotojui, viceministrui Aušriui Macijauskui (pastarasis anksčiau vadovavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijai, dabar vėl yra asociacijos pirmininkas).
R. Karbauskis tikino, kad ministerija siekia užvaldyti žemdirbių bendrovę, ir piktinosi, kai nuspręsta į Stebėtojų tarybą paskirti dar vieną ŽŪM deleguotą atstovą ir iš jos atšaukti smulkiųjų akcininkų atstovą Vykintą Česlovą Jakštą. V. Č. Jakštas priklausė ne kam kitam, o Valstiečių liaudininkų partijai.
„ŽŪM siekis „Jonavos grūdus“ valdyti iš ministerijos kabinetų – visai nesuprantamas. Juk valdininkas negali valdyti gamybos objekto, t.y. įmonės“, – tuomet tikino R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis grasino, kad užvirs rimta teisinė kova, o jie atstovaus ir valstybės, ir savo, kaip akcininkų, interesams.
Buvęs žemės ūkio viceministras A. Macijauskas aiškina taip: „Sprendimas buvo labai logiškas, nes Stebėtojų taryboje valstybė, turėdama per 70 proc. akcijų, neturėjo atitinkamo kiekio narių. Ir sprendimai dažniausiai būdavo priimami nebūtinai naudingiausiai valstybei.
ŽŪM matė, kad valstybė gali gauti daugiau naudos iš šito elevatoriaus. To reikalavo iš įmonės. Dėl to ir buvo siekiai didinti atstovų skaičių Stebėtojų taryboje. Kad kuo didesnę naudą gautų valstybė dividendų pavidalu.
O verslo interesai, nebūtinai „Agrokoncerno“, bet ir kito verslo interesai, buvo šiek tiek priešingi. Jie norėjo naudotis šitos įmonės paslaugomis kuo mažesniais įkainiais.“
Tai būtų reiškę, kad „Jonavos grūduose“ „Agrokoncerno grūdai“ ir kitos įmonės būtų galėjusios pigiau sandėliuoti grūdus, trąšas ir augalų apsaugos priemones. Taip pat pigiau naudotis ir grūdų džiovinimo, valymo paslaugomis.
Kalbos apie privatizavimą
Dabar, kai R. Karbauskis vėl valdžioje, įmonėje ėmė dėtis dar įdomesni dalykai. Planus dėl valstybinių vaistinių ir alkoholio parduotuvių puoselėjantys „valstiečiai“ kitose srityse panoro atsisakyti veiklų, atliekant esą ne valstybei būdingas funkcijas.
Sutapimas ar ne, bet tarp tokių veiklų – ir ta, kurią vykdo įmonė „Jonavos grūdų“, į kurią ne vienus metus taikėsi R. Karbauskis.
Žemės ūkio ministras G. Surplys tikina, kad „Jonavos grūdai“ turėtų būti privatizuoti.
„Valstybė neturėtų užsiiminėti verslu. Ilgametė vizija yra tokia. Konkrečiai kalbant apie „Jonavos grūdus“, šita įmonė turi specialiųjų funkcijų. Ji šiuo metu saugo mūsų grūdų rezervą ir ji atlieka sandėliavimą tų grūdų, kuriuos pagal ES taisykles, superkame kaip intervencinius pirkimus.
Kol šita įmonė tas specialiąsias funkcijas turi, tol ji neliečiama. Kai tų funkcijų atsisakinėsime, tada bus galima kalbėti apie tos įmonės privatizavimą aukciono būdu“, – aiškina ministras.
G. Surplys tikina, kad įmonė galėtų būti privatizuota po kelerių metų, o valstybinis grūdų rezervas galėtų būti saugomas privačių įmonių grūdų sandėliuose. Paklaustas, ar tai reiškia, kad „Jonavos grūdus“ pagaliau galės perimti „Agrokoncerno grūdai“, G. Surplys tikina: „Nebūtinai. Vyktų aukcionas, kas aukciono metu pasiūlytų didžiausią kainą už akcijas, tas ir taptų tos įmonės savininku.“
Pats R. Karbauskis tokių planų nekomentuoja – esą yra nusišalinęs nuo verslo klausimų. Tačiau R. Karbauskio atstovė Dalia Vencevičienė LRT Tyrimų skyriui suskubo perduoti, kad ministras G. Surplys... nusišnekėjo. Esą Vyriausybėje jokių planų privatizuoti „Jonavos grūdus“ nėra.
Ant prekystalio atsidūrę „Jonavos grūdai“ gali tapti itin patrauklia preke. Grūdų elevatorius yra geografiškai palankiausioje vietoje – pačiame Lietuvos centre. Jis buvo modernizuotas panaudojant ir ES lėšas. Be to, Ukmergėje veikia ir modernus grūdų bei rapsų priėmimo ir supirkimo punktas.
„Agrokoncernui“ „Jonavos grūdai“ parankūs ir dėl konkurencijos. Visai šalia šios valstybės įmonės savo grūdų sandėlį turi vieno pagrindinių R. Karbauskio konkurentų Tautvydo Barščio verslas – „Kauno grūdai“.
Be to, „Jonavos grūdai“ – pelninga įmonė. 2016 m. įmonės pelnas sudarė 655 922 Eur, 2017 m. – 940 367 Eur. Dalį pelno iš valstybės valdomos įmonės susižeria ir R. Karbauskio verslas. Pernai „Agrokoncerno grūdams“ išmokėta 184 434 eurų dividendų.
Karbauskio rankose – valstybės auksas
Ne veltui sakoma, kad Lietuvos auksas – grūdų laukuose. Kokie R.Karbauskio ir „Agrokoncerno“ interesai įmonėje, kurioje turi tik ketvirtadalį akcijų, o iš dividendų kasmet gauna per kelis šimtus tūkstančių eurų, kai jo paties verslas generuoja milijoninius pelnus?
Valstybė beveik kasmet perka grūdus valstybiniam grūdų rezervui ir tam išleidžia milijonus. Iš kur ir už kiek grūdai perkami, yra valstybės paslaptis. Tačiau iškalbingos praeities detalės. 2011 metais su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Vilniaus biuras atskleidė, kad 2006 m. pabaigoje, K. Prunskienės ministravimo laikais, valstybiniam grūdų rezervui grūdus ŽŪM pirko iš „Agrokoncerno grūdų“. Už tai R. Karbauskio verslui buvo atseikėta 4,88 mln. litų (1,41 mln. eurų).
Iš ko dabar valstybiniam rezervui ir už kiek perkami grūdai, ŽŪM atsakyti negali. Kartoja, kad tai valstybės paslaptis. Abejonių neskuba išsklaidyti ir ministras G. Surplys. Jis tikina, kad negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad grūdai valstybės rezervui dabar perkami ne iš „Agrokoncerno“.
„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Įmonė turi savo vadovybę, įmonė turi savo valdybą, į kurią įeina ir privatūs asmenys, ir „Agrokoncerno“ atstovas, ir ŽŪM du atstovai, galbūt jų reikėtų teirautis. Mano žiniomis, visi tie konkursai vyksta skaidriai, konkurso būdu. Iš ko tuos grūdus perkam, iš to perkam“, – kalba ministras, pats priklausantis „valstiečių“ partijai.
Grūdų supirkimo punktų užvaldymas
„Jonavos grūdai“ – vienintelė išlikusi valstybės valdoma grūdų supirkimo įmonė, turinti elevatorių. Tačiau sovietmečiu ir jau atkūrus nepriklausomybę tokių valstybinių grūdų kombinatų buvo daugiau.
Vėliau, panaudodami ES paramą, elevatorius statėsi ir žemės ūkio kooperatyvai. Pamažu ūkininkų valdomus elevatorius perima stambusis verslas. Iš viso šalyje skaičiuojama iki kelių dešimčių įmonių, valdančių elevatorius. Tai „Agrokoncerno grupės“ įmonės, „Linas agro“, „Scandagra“, „Agrochema“, „Kauno grūdai“.
„Agrokoncernas“ tikina, kad jiems priklauso 6 elevatoriai, tačiau, skaičiuojant koncernui priklausančias žemės ūkio bendroves, tokių galima priskaičiuoti apie kelias dešimtis.
Štai pernai, rudenį, Konkurencijos taryba leido „Agrokoncerno grūdams“ iš įmonių „Rokiškio grūdai“ ir „Kretingos grūdai“ įsigyti 2 didelius grūdų elevatorius.
Elevatorių užvaldymo schema panaši kaip žemės ūkio bendrovių. Pavyzdys – tie patys „Rokiškio grūdai“, kurių elevatorių pernai įsigijo „Agrokoncerno grūdai“. Prieš privatizuojant elevatorių, bendrovės komercijos direktoriaus pareigas ėjo „valstietis“ Algimantas Čenkus.
Iškart po to, kai Konkurencijos taryba leido „Agrokoncerno grūdams“ iš „Rokiškio grūdų“ pirkti elevatorių, A. Čenkus sulaukė ir malonės – buvo išrinktas LVŽS Rokiškio skyriaus pirmininku.
Kas liko paraštėse arba kaip žurnalistams ribojama informacija
Tai, kad „Jonavos grūduose“ šeimininkauja ne Žemės ūkio ministerija, teko įsitikinti ir LRT Tyrimų skyriaus žurnalistams. Atrodo, ir patys „Jonavos grūdai“ sutrikę, kam jie priklauso ir kam privalo atsiskaityti.
Įmonės vadovai tikina esantys privatūs asmenys, kurie neprivalo žurnalistams teikti jokios informacijos. Nors „Jonavos grūdai“ – ne tik valstybės valdoma, bet ir strateginės reikšmės įmonė, kartu pripažinta valstybinės reikšmės objektu.
Iš pradžių „Jonavos grūdų“ generalinis direktorius Paulius Kaselis atsisakė duoti interviu, tikindamas, kad bendrauti su žurnalistais neturi laiko, todėl į klausimus atsakinės tik raštu. Tačiau ir raštu informaciją pateikti vengė.
Tie patys klausimai buvo pateikti ir Žemės ūkio ministerijai, tačiau ir šiai „Jonavos grūdai“ atsakymus pateikti delsė. Nors „Jonavos grūdai“ ir yra atskaitingi ŽŪM.
Nuvykus į Jonavą, laukė dar daugiau staigmenų. Žurnalistai į valstybės valdomą įmonę nebuvo įleisti, o jiems kelią pastojo „Jonavos grūdų“ Komercijos ir inovacijų skyriaus vadovas Mantas Butas.
Jis aiškino, kad žurnalistai be specialaus sutarimo į įmonę atvykti negali, įmonėje esą visi darbuotojai – privatūs, o ne vieši asmenys, todėl jų filmuoti negalima, kitaip bus kreiptasi į teisininkus.
Žurnalistams išvykus, LRT Tyrimų skyrių pasiekė pikti „Jonavos grūdų“ vadovybės laiškai. Štai M. Buta laiškuose kaltino žurnalistus pažeidus etiką ir tikino, kad „visuomenės interesas gauti informaciją yra pilnai patenkintas“, nes visa informacija, kurią žurnalistams reikia žinoti, yra bendrovės internetiniame puslapyje.
Generalinis direktorius P. Kaselis laiškuose tikino, kad „Jonavos grūdai“ „nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė ar įstaiga”, todėl jis neprivalo teikti informacijos.
Nors interviu derinimas – ne ministro darbas, įsikišti teko G. Surpliui bei ŽŪM atstovui, „Jonavos grūdų“ valdybos pirmininkui. Tik tuomet „Jonavos grūdų“ vadovybė į žurnalistų klausimus sutiko atsakyti.
