Jo teigimu, pastaruoju metu vis labiau populiarėja vadinamasis asmeninis marketingas (angl. Personal branding), kurio dėka žmonės ne tik gali lengviau sužavėti darbdavius, bet ir užsitikrinti savo verslo sėkmę.
Lūžis – 2012 metų rinkimai
Nors socialiniai tinklai jau kurį laiką nebėra naujiena, o bent vieno iš tokių tinklų paskyrą turi didžioji dalis pasaulio žmonių, viešųjų ryšių ekspertas pastebi, kad lietuviai tik visai neseniai pradėjo rūpintis savo įvaizdžiu socialinėje erdvėje ir suvokti, kad tas rūpestis iš tiesų gali suteikti darbą, pritraukti sėkmę ar net tam tikrą gerbėjų ratą.
Anot jo, didžiausias lūžis įvyko per 2012 metų rinkimus, kuomet socialinė erdvė buvo pradėta suvokti ne tik kaip pramogų erdvė, bet ir tam tikras saviraiškos bei nuomonės reiškimo kanalas, informavimo platforma.
„Tam gerą postūmį į priekį davė konservatoriai, rinkimų metu puikiai išnaudojo „Facebook“ tinklą. Nei viena partija tuomet neturėjo tiek gebėjimų žaisti. Dabar, žinoma, socialinius tinklus jau išnaudoja ir kairieji. Tuo metu atsirado daug žmonių, kurie pradėjo žvelgti į savo paskyras kaip į informacinį kanalą“, – prisiminė A.Armalis.
Nuo tada vartotojai pradėjo daugiau ir dažniau dalintis informacija, susiformavo ekspertų, komentuojančių tam tikrus įvykius, kultas. Žmonės susirūpino savo įvaizdžiu, komunikacija.
Socialiniuose tinkluose tyko darbdaviai
Į socialinę erdvę atkeliavo ir darbdaviai, kuriems, anot A.Armalio, nebeužtenka pamatyti žmogaus CV – per kelias minutes, užsukę į kandidato paskyrą, jie gali susidaryti aiškesnį jo portretą, nei susitikę realybėje ar perskaitę gyvenimo aprašymą.
Viešųjų ryšių specialisto teigimu, net apie 70 proc. darbdavių dar prieš darbo pokalbį ieško informacijos apie kandidatą internete.
„Atsidarę žmogaus anketą, labai greitai pamatome jį ir suprantame, jis mums patinka ar nepatinka. Jis ten pristato savo darbinę, asmeninę veiklą, šeimą, pomėgius, laisvalaikį. Tai yra pagrindinės kryptys, kaip formuoti apie save pilnavertę reputaciją.
Apskritai yra labai lengva patikrinti, ar žmogus – empatiškas: ar dalijasi užuojauta apie kažkokius įvykius, informacija apie beglobius šuniukus, ar fotografuoja savo katinus, kokie jo santykiai su vaikais, kolegomis...“ – vardijo jis.
Tačiau pridūrė – apie 25 proc. darbdavių, po ne itin sėkmingo darbo pokalbio, virtualioje erdvėje ieško informacijos, kuri jam padėtų nesamdyti kandidato. Pavyzdžiui, jeigu po susitikimo darbdaviui pritrūko tam tikros informacijos arba jam susidarė nekoks įspūdis, socialiniuose tinkluose jis ieškos informacijos, kuri galėtų patvirtinti nuogąstavimus.
„Įdomu, kad apie pusė tokių darbdavių randa priežasčių asmens nesamdyti. Didžioji dalis – dėl netinkamų arba provokatyvių nuotraukų. Vakarėlių nuotraukos, kuriose matosi daug kūno, visuomeninė veikla, kuri gali atrodyti kaip anarchistinė, antisisteminė – jeigu visuomenės narys iškrenta iš rėmų, jis gali kelti problemų“, – aiškino A.Armalis.
Kokias klaidas darome?
Kalbėdamas apie klaidas, kurias dažniausiai daro žmonės, socialinių tinklų paskyras naudojantys ne tik pramogoms, bet ir įvaizdžio formavimui, jis išskyrė anketas, kurios yra uždaros. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į savo profilio nuotrauką, kurioje turi aiškiai matytis žmogaus veidas, o akių neturi slėpti akiniai nuo saulės.
Viešųjų ryšių ekspertas pabrėžė, kad itin didelį dėmesį reikėtų skirti savo paskyros turiniui.
„Ar savo paskyroje esate matomas? Kai žmogus dalijasi kito asmens straipsniu, vaizdine medžiaga, įrašu arba nuotrauka, labai retas, kuris parašo savo komentarą, vertinimą, refleksiją, santykį su ta informacija, kuria jis dalijasi.
Bent vienas prirašytas sakinys iš karto formuoja žmogaus požiūrį į tam tikrą įvykį ir jį identifikuoja. Žmogus, kuris neparašo tos informacijos, slepiasi už kitų minčių“, – svarstė jis.
Paklaustas, kas geriau – jokio užrašo ar labai banali citata, A.Armalis liko kategoriškas – visada geriau tekstas nei jokio teksto. Tačiau pridūrė – geriau paties rašytas sakinys, nei kito asmens minčių srautas: „Čia tas pats, kaip gimtadienio sveikinimai: vieni nuolat skaitys sentencijas iš interneto, kiti sugalvos kažką savo vienu, dviem sakiniais. Bet kokiu atveju, jeigu žmogus formuluoja savo mintį, tai bus daug įdomiau, tai rodo jo kūrybiškumą.“
Ekspertas išskyrė dar viena pastebėjimą – kuo žmogus užsiima, taip jis turi atrodyti ir socialiniuose tinkluose, nes jo virtualus pasaulis turi atitikti realųjį.
Taip pat jis kaip nors turėtų užsiminti ir apie savo darbo sritį: įvardyti ją informacijos apie save laukelyje, įsikelti nuotraukų iš darbo vietos, pasirašyti kokį nors dialogą ar situaciją, susijusią su diena darbe.
Dar labai svarbus aspektas – laisvalaikis, kurį reikėtų rodyti kuo dažniau.
„Labai geras pavyzdys – Nerijus Mačiulis ir jo populiarumas lyginant su Gitanu Nausėda. Pasižiūrėjus, kaip komunikuoja N.Mačiulis, prie jo įrašų yra daug pozityvių įvertinimų. Dalis tų įrašų yra skirti darbui, kita dalis – jo asmeniniam laisvalaikiui, dalis – šeimai.
Aprašomi dialogai su vaikais turi labai aiškų signalą – žmogus iš karto parodo, kaip jis bendrauja su jais, sprendžia įdomias situacijas“, – pasakojo A.Armalis, pridurdamas, kad informaciją savo paskyroje reikėtų atnaujinti bent dukart per savaitę.
Verslas socialinę erdvę išnaudoja geriau
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu pastebimai populiarėja nuotraukų dalijimosi platforma „Instagram“ bei „LinkedIn“ – tinklas, skirtas bendrauti su verslo partneriais, užmegzti naujus profesinius ryšius ir ieškoti darbo ar darbuotojų.
„Jeigu prieš pusantrų metų „Instagram“ ir „LinkedIn“ turėjo apie 300 tūkst. vartotojų iš Lietuvos, tai dabar tas santykis yra 550 tūkst. ir 400 tūkst. vartotojų. „LinkedIn“ yra labai populiarus Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje kitų Europos valstybių, tad tai yra puiki proga parodyti save tarptautiniam verslui“, – teigė A.Armalis.
Be to, pažymėjo – verslas socialinius tinklus išnaudoja kur kas geriau, nes patiki juos valdyti profesionalams.
„Tačiau yra kur pasitempti smulkiajam verslui, kurio atstovai neretai susikuria ne komercines paskyras, o kaip fiziniai asmenys. Visa tai labai koreliuoja su tuo, kiek žmogus yra raštingas. Tuomet ir prasideda visokie kvietimai į draugus asmenų, kurių užsirašę „Baidarių nuoma“, „Automobilių remontas“, „Gelinis lakavimas“ ir t.t. Meistrai galvoja, kad taip bus paprasčiau“, – aiškino jis.
Ekspertas išskyrė dvi pagrindines klaidas, kurias daro verslininkai. Viena jų – aktyvi verslo komunikacija, kurioje nesimato žmonių ir įmonės vadovo. Anot jo, vadovas taip pat turėtų užsiimti pilnaverte komunikacija paskyroje, nes jis yra įmonės veidas, sprendimų priėmėjas.
„Kita klaida, kurią matau komercinėse paskyrose, yra visiškai priešinga – įmonės paskyrą padaro kaip pagyrų dienoraštį, kuriame tik pasakoja, kaip darbuotojai kažkur keliavo, mokėsi, žaidė, pietavo ir panašiai“, – kalbėjo A.Armalis.
Jis pastebėjo, kad dažniausiai žmonės kreipiasi su klausimais, kaip reikia gerai ir įdomiai rašyti įrašus, kad juos pastebėtų.
„Tai mano klausimas visada būna toks: „Ar skaitote knygas?“ Mano įsitikinimu, žmonės, kurie neskaito, įdomiai rašyti neišmoks. Skaitymas yra pirmas pratimas, kaip rašyti.
Apskritai, virtuali erdvė yra visuomenės atspindys“, – pabrėžė jis.
