„Elektra, dujos ir verslininkų ašaros“ – šitokia antrašte Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ pranešė apie nuo kitų metų gerokai didėsiančias energijos išteklių kainas Lenkijoje.
Dienraščio teigimu, kai kurias verslo sritis gali ištikti katastrofa – gresia bankrotas ir darbuotojų atleidimai. To priežastis – smarkiai brangstanti elektra.
Nori pasigaminti patys
Medienos pramonės įmonės skelbia, kad joms siūloma kitais metais elektrą pirkti keturiasdešimčia procentų brangiau.
Tuo metu maisto parduotuvių tinklus „Sezam“ bei „Nasz Sklep“ valdančiai įmonei „Special“ buvo pasiūlyta sudaryti sutartį dėl 70 procentų brangesnės elektros pirkimo.
Mokėjimai už elektrą sudaro penktadalį „Special“ išlaidų, tad pabrangimą bus siekiama kompensuoti mažiausiai vienu procentu padidinant prekių kainas.
Įmonės direktorius Krzysztofas Tokarzas baiminosi, kad prekių pabrangimas gali sumažinti klientų skaičių, todėl sakė svarstantis galimybę energijos išlaidas sumažinti ant parduotuvių stogų pastačius saulės energijos kolektorius.
Remia anglių pramonę
Lenkijoje įmonės elektrą ir dujas perka energijos biržoje, kurioje su tiekėjais sudaro elektros ir dujų tiekimo sutartis.
Ekspertai jau anksčiau prognozavo, jog kainos biržoje kils, bet nemanė, kad tiek daug, todėl įtaria prisidėjus spekuliantus ir siūlo neskubėti pasirašyti tiekimo sutarčių.
Tiesa, taip mano ne visi. Antai banko „BZ BWK“ analitikas Pawelas Puchalskis teigė, jog energijos išteklių kainos sukilo pagrįstai, ir spėjo, kad jos artimiausiais metais nesumažės.
Viena esminių priežasčių yra tai, kad Lenkijos energetika yra paremta akmens anglimis. Jų kasyba yra nuostolinga, todėl vyriausybė verčia elektrines brangiai pirkti vietines anglis. Be to, elektrinėms trūksta galios, o naujų blokų statybai reikia lėšų. Jų lengviausia gauti padidinant elektros pardavimo kainas.
Kainų šuolį lėmė ir keturgubai pabrangusios anglies dvideginio išmetimo kvotos. Dėl to vietos elektrinės mokės nebe po penkis, o po 20 eurų už toną tokių teršalų.
Gresia grandininė reakcija
Varšuvos universiteto profesorė Malgorzata Starczewska-Krzysztoszek teigė, jog visas ekonomikos sektorius energetikams skiria apie 2–3 procentus savo išlaidų, o chemijos pramonės bendrovės – net iki aštuoniasdešimties procentų.
Be to, šiemet dujos pabrango trečdaliu, sparčiai kyla pasaulinės naftos ir jos produktų kainos.
Profesorės nuomone, tiktai nedidelė dalis įmonių sugebės padidėjusias išlaidas kompensuoti padidindamos prekių ir paslaugų kainas.
Dauguma bendrovių greičiausiai taupys karpydamos darbuotojams premijas ir algas, dėl to menkstanti perkamoji galia neigiamai paveiks kitas šalies ekonomikos šakas.
Lietuvoje kaina irgi sparčiai išaugo
Brangiau mokėti už elektrą kitąmet galbūt teks ir Lietuvos įmonėms. Neabejojama, kad kaina šiek tiek išaugs ir buitiniams vartotojams.
Mat elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugpjūtį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir pasiekė rekordines aukštumas.
Palyginti su liepa, ji padidėjo 8 proc. – iki 59,03 Eur/MWh. Pastarąjį kartą panaši kaina užfiksuota 2015 metais. Kainos augimą lėmė elektros importo iš Švedijos apribojimas dėl prasidėjusio planinio „NordBalt“ jungties su Švedija remonto. Jį baigus elektra turėtų atpigti.
Vidutinė elektros energijos kaina šiemet Lietuvoje didėja nuo balandžio mėnesio. Per šį laikotarpį ji išaugo nuo 40,18 Eur už megavatvalandę iki 59,03 Eur/MWh paskutinį vasaros mėnesį. Bendras kainos pokytis šiais mėnesiais siekia beveik 47 proc.
Bendrovės „Energijos tiekimas“ duomenimis, per pastaruosius metus – nuo 2017-ųjų rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio – vidutinė elektros kaina Lietuvoje pakilo 58 proc.
Panašus kainų lygis kaip šį rugpjūtį pastarąjį kartą šalyje užfiksuotas prieš 3 metus, kai 2015 m. spalio mėnesį vidutinė kaina trumpam buvo priartėjusi prie 60 Eur/MWh.
