Remiantis „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ duomenimis, kuriuos trečiadienio pasitarime pristatys Ūkio ministerija, 2017 m. pabaigoje VVĮ dirbo 36 053 darbuotojai – 2 908 darbuotojais mažiau nei 2016 m. Daugiau nei pusė (54,5 proc.) darbuotojų dirbo susisiekimo sektoriuje.
Lyginant VVĮ vadovų atlyginimą pagal sektorius, jis svyravo nuo 2,2 tūkst. eurų miškininkystės sektoriuje iki 5 tūkst. eurų susisiekimo sektoriuje (energetikos sektoriuje – 4,6 tūkst. eurų). Maksimalią mėnesinės algos kintamąją dalį gavo 45 vadovai, o 54 įmonių vadovams skirta premija, kuri vidutiniškai sudarė 2 825 eurus.
VVĮ rinkos vertė 2017 m. pabaigoje sudarė 5,9 mlrd. eurų. Valstybei šios įmonės uždirbo 5,1 proc. nuosavo kapitalo grąžos (2016 m. – 4,8 proc.), tačiau bendrovės „EPSO-G“ nuosavo kapitalo grąža 2017 m. buvo minus 1,2 proc., kai Vyriausybės nustatyta šiai bendrovei nuosavo kapitalo grąža yra 8,8 procento.
Be to, Vyriausybės nustatyto nuosavo kapitalo grąžos rodiklio antrus metus iš eilės nepasiekė tokios susisiekimo sektoriaus įmonės, kaip Lietuvos oro uostai, bendrovė Telecentras, o Miškų urėdijos uždirbo 33,2 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, 17,1 proc. mažiau nei Vyriausybės nustatytas reikalavimas. Rodiklis nepasiektas antrus metus iš eilės.
Valstybei paskirtų dividendų ir pelno įmokų suma sudarė 172,9 mln. eurų ir, palyginti su 2016 m., išaugo 42,7 procento. Susisiekimo sektoriaus įmonės į valstybės biudžetą už 2017 m. paskyrė 65,7 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų. Tai – 62,7 mln. eurų daugiau nei už 2016 m., tačiau energetikos sektoriaus įmonės už ataskaitinį laikotarpį valstybei paskyrė 15,7 proc. mažiau nei 2016 metais.
