Kilo įtarimų, kad pastarosios patenka į IX forto apsaugos zoną.
„Kauno diena“ primena, kad šiame forte buvo kalinami ir žudomi žmonės. Šalia stovi ir memorialas nacizmo aukoms atminti.
Sklypuose B.Brazdžionio gatvėje ir Vakariniame aplinkkelyje, iš viso 5,6 ha ploto teritorijoje kylant statybų ir buities prekių centrui „Depo“ permainos laukia ir pačios gatvės. Joje turėtų atsirasti kelios padidėjusius eismo srautus efektyviau suvaldysiančios žiedinės sankryžos.
Jeigu žlugtų sumanymas keisti eismo sąlygas šia siauroka B.Brazdžionio gatve, gali būti, kad dėl to kiltų bėdų įgyvendinant prekybos centro projektą. Nebent miestas sutiktų, kad šioje vietoje susidarytų itin didelės automobilių spūstys, kurių mastą sunku nuspėti.
Specialistai prognozuoja, kad Vakarinis aplinkkelis tiesiog taptų nepravažiuojamas. Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje.
„Jeigu teisingai suprantame, projektuojamas objektas patenka į kultūros vertybės – Kauno tvirtovės IX forto ir memorialo nacizmo aukų atminimui – vizualinės apsaugos pozonį, o taip pat ir į minėtos vertybės teritoriją“, – dėstoma kreipimesi.
Keisčiausia, kad dėl šio projekto derinimo į Kultūros paveldo departamentą net nebuvo kreiptasi.
„Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę labiausiai neramina toks įstatyme numatytų procedūrų nesilaikymas ir iš to kylanti grėsmė, kad bus padaryta žalos minėtoms kultūros vertybėms bei pažeisti žydų religinių įstatymų reikalavimai, draudžiantys judinti žemę žmonių palaidojimo vietose“, – teigė F.Kukliansky.
Anot jos, nė vienas protingas žmogus nesutiktų, kad būtų naikinamas Lietuvos kultūrinis paveldas, kad ir koks jis būtų, kokiai konfesijai priklausytų.
„Žmonės supranta, kad tai visos šalies turtas. Kiekvienas statytojas turi jausti pareigą vykdyti paveldosaugininkų reikalavimus. Negali būti taip, kad pinigai ir verslas užgožtų tokius svarbius dalykus kaip paveldo išsaugojimas Lietuvoje ir pagarba mirusiesiems“, – stebėjosi bendruomenės vadovė.
Pasak jos, į IX forto teritoriją, jo įamžinimą, šalia esančių pastatų vizualiką reikėtų žiūrėti ypač atsakingai. „Viskas turi būti labai gerai pasverta. Mes nesame specialistai, tik atminties puoselėtojai, todėl ir kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą“, – aiškino F.Kukliansky.
„Prašome, kad viskas būtų grąžinta į procedūrines vėžes. Galbūt paaiškės, kad projektas gali būti vykdomas, jog žalos jis nepadarys, kad viskas gerai, tačiau procedūrinis pažeidimas yra bloga projekto pradžia“, – komentavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės paveldosaugininkas Martynas Užpelkis.
Bandė apeiti paveldosaugininkus
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus apie B.Brazdžionio gatvėje planuojamus pasikeitimus ir tai, kad viena iš joje planuojamų žiedinių sankryžų gali patekti į IX forto ir memorialo apsaugos zoną, sužinojo iš „Kauno dienos“ žurnalistų. Vėliau su departamentu susisiekė ir Lietuvos žydų bendruomenė, kai „Kauno dienos“ buvo paprašyta pakomentuoti esamą situaciją.
„Mūsų klausė, kas vyksta prie IX forto. Departamentas iš statybų užsakovų ar rangovų jokios dokumentacijos nebuvo gavęs. Pats prekybos centras nepapuola į teritoriją, kuriai galioja apribojimai. Tačiau dėka žurnalistų ir bendruomenės pradėjo aiškėti, kad ginčo objektas yra su prekybos centru susijusi gatvės rekonstrukcija“, – teigė S.Stoškus. Anot jo, didžioji gatvės dalis nepatenka į teritoriją, kuriai taikomi apribojimai, tačiau dalis kelio patenka ne tik į vizualinės apsaugos pozonį, bet ir į forto teritoriją.
Kol kas nežinia, ar į saugomą teritoriją įeina atkarpa, kurią norima rekonstruoti.
„Tikslių planuojamos žiedinės sankryžos koordinačių mes nežinome, tad labai tiksliai negalime pasakyti, papuola ji į IX forto teritoriją, kuriai galioja dar griežtesni apribojimai, ar ne. Į vizualinės apsaugos zoną sankryža, manau, papuola tikrai“, – dėstė S.Stoškus.
Bet kokiu atveju, departamento Kauno skyriaus vadovo įsitikinimu, minėti darbai turėjo būti planuojami atsižvelgiant į paveldosaugininkų pastabas. „Jokie darbai derinti nebuvo, nors tai tokiu atveju buvo būtina. Surašėme reikalavimą tą padaryti“, – kalbėjo S.Stoškus.
Oficialų reikalavimą, kad projektas nebūtų pradėtas be paveldosaugininkų verdikto, jis adresavo Kauno miesto savivaldybei, kuri išduoda leidimus statybos darbams, projekto užsakovui, rangovams.
Tylos siena
Užsakovu-statytoju viešojoje erdvėje pristatoma bendrovė „Kauno bumani“. Bendrovės tinklalapis ir aktyvių jos kontaktų rasti nepavyko. Puslapyje rekvizitai.lt nurodoma, kad ši bendrovė registruota Vilniuje, jai vadovauja Andris Kozlovskis. Asmuo tokiu pat vardu ir pavarde nurodytas ir bendrovės „DEPO DIY LT“ vadovu.
Pateikto lietuviško mobiliojo ryšio numerio abonentas kelias dienas buvo nepasiekiamas.
Registrų centro turimais duomenimis, paliktas toks pat kontaktinis telefono numeris. Su užsakovais „Kauno diena“ bandė susisiekti per galimus projektuotojus, rangovus. Viena bendrovių nurodė kreiptis į kitos atstovą, o šis teigė, kad su žiniasklaida apie šį projektą įgaliota bendrauti bendrovės „Contestus“ atstovė Ligita.
„Iš mūsų pusės komentarų nebus“, – rėžė atstovė. Paklausta, koks šios bendrovės vaidmuo projekte, ji kartojo tą patį. „Komentarų nebus. Neturiu įgaliojimų duoti užsakovo kontaktus. Ir iš mūsų, ir iš užsakovo pusės komentarų nebus“, – kartojo ponia Ligita.
Negali komentuoti
Nekalbūs buvo ir Kauno miesto savivaldybės atstovai, į kuriuos kreipėmės raštu. Klausimai buvo nusiųsti savivaldybės viešųjų ryšių atstovui, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjui Nerijui Valatkevičiui ir savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjui Sauliui Rimui. Per beveik savaitę nesulaukėme atsakymų nei raštu, nei žodžiu. „Projekto nesu matęs, negaliu komentuoti“, – pirmadienį pareiškė S.Rimas.
IX forto muziejaus tinklalapyje nurodoma, kad šioje vietoje žmonės masiškai buvo naikinami nuo 1941 m. spalio mėnesio iki pat Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos okupacijos 1944 m. rugpjūtį. Ypač žudynių gausa išsiskyrė 1941 m. spalio mėnuo: spalio 4 d. nužudyti 1 845, spalio 29 d. – 9 200 žydų. Šių akcijų metu šaudyti ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai bei seneliai. Kartu su vietiniais gyventojais, Kauno IX forte buvo kalinami ir naikinami žmonės iš kitų Europos valstybių: Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos.
