Vilioti užsienio mažmeninės prekybos tinklus į Lietuvą, neparduoti pigiau savo prekės ženklo produktų nei kitų, sugrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio perkant mažose parduotuvėse ar turgavietėse ir galbūt apkarpyti didžiųjų tinklų parduotuvių skaičių. Tokios priemonės vakar aptartos per Vyriausybės pasitarimą.
Paklaustas, ar paaiškėjus, kad parduotuvių kuriame nors regione ar rajone yra per daug, jos galėtų būti uždaromos, premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad tokia tikimybė išlieka.
Į kovą su didžiaisiais prekybos tinklais kylantis premjeras tikisi, kad Vyriausybės parengtas priemonių planas padės pirkėjams sutaupyti – neva mažės kainos ir augs žmonių perkamoji galia.
Prekybininkai tuo smarkiai abejoja, mat ribojimai didina sąnaudas, o jos galiausiai vis tiek nugula kam nors ant pečių.
Stulbina numatytas terminas
„Gerai, kad keliami klausimai, kad nurodyta analizuoti padėtį, kad bus pateikiami atsakymai ir išvados“, – po pasitarimo Vyriausybėje sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Tačiau didžiųjų prekybos tinklų atstovui neramu, kad tokiam darbui atlikti ministerijoms skirtas vos mėnuo. „Tai per trumpas laikas diskusijoms, įvairioms nuomonėms susirinkti – juk reikės duomenis išnagrinėti, gal ir tyrimą atlikti. Be to, nurodoma ministerijoms bendradarbiauti su socialiniais partneriais.
Mes pasirengę tam, bet vargu ar įmanoma visa tai įgyvendinti per tokį trumpą laiką“, – „Lietuvos rytui“ sakė prekybos tinklus buriančios asociacijos vadovas.
Įžvelgė įstatymų pažeidimą
L.Vilimas sakė nematantis nieko bloga, kad Vyriausybė panoro patikrinti prekybos ir tiekimo grandinių santykį, bet kai kurie užmojai jam kelia dvejonių, ar nepažeidžiami svarbiausi įstatymai.
„Kai kalbama apie veiklos ribojimą ar draudimą prekybos tinklams neparduoti privataus prekės ženklo produktų pigiau nei tų, kurie gauti iš tiekėjų, man atrodo, prieštaraujama net pačiai Konstitucijai, kitiems įstatymams, mat ribojama veiklos laisvė. Savo nuomonę pasakyti turės teisininkai“, – kalbėjo prekybininkų atstovas.
Jis įsitikinęs, kad įvairūs ribojimai finansine našta užgultų ne tik prekybos tinklus, bet ir pirkėjų pečius, neigiamą poveikį pajustų ir tiekėjai.
„Prekybos tinklas nėra atskirtas, jo negalima ištraukti iš visos grandinės, apriboti ir manyti, kad tai nepaveiks tų, su kuriais jis yra tiesiogiai susijęs, – vartotojų, valstybės kaip mokesčių rinkėjos ir tiekėjų“, – aiškino L.Vilimas.
Kurioms Vyriausybės plano priemonėms jie pasirengę tarti „taip“? L.Vilimas sakė, kad be išlygų pritartų siekiui stiprinti Konkurencijos tarybą.
Ministrui davė savaitę
Vakar Vyriausybės pasitarime svarstytame priemonių plane nebeliko juodraštyje buvusio siekio riboti prekybos tinklų parduotuvių laiką savaitgaliais ar steigti valstybinių vaistinių tinklą.
Premjeras sakė, jog šie įstatymų pakeitimai jau yra Seime ir jiems pritarta, todėl Vyriausybės plane apie juos nebeužsiminta.
Po pasitarimo premjeras prakalbo ir apie galimą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maisto produktams, tačiau sakė nesantis tikras, ar prekybos tinklai šios pelno dalies neįsidėtų į savo kišenę.
Jo teigimu, žemės ūkio ministras turi savaitę apsispręsti ir jei jis mano, kad PVM mažinimas padės sumažinti kainas prekybos tinkluose, ministerija turėtų prisiimti atsakomybę už tokį sprendimą.
Ministerijos turės atlikti namų darbus
Būtiniausius teisės aktų pakeitimus Vyriausybei bus siekiama pateikti jau iki lapkričio 1 dienos. Ūkio ministerija turės parengti tipines sutarčių tarp maisto produktų tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, apimančias subalansuotas abiejų pusių teises ir pareigas.
Taip pat ministerija turės pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus dėl institucijos, kuri būtų įgaliota, be kitų funkcijų, rinkti sutarčių tarp didžiųjų prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų duomenis ir juos analizuoti, stebėti, kiek gerosios ir blogosios praktikos sąlygų įtraukiama į sutartis tarp didžiųjų prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų, ir reguliariai skelbti apibendrintus pavienių didžiųjų prekybos tinklų duomenis, didinti rinkos dalyvių, vartotojų sąmoningumą.
Ta pati ministerija turės pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus, kuriais būtų stiprinama Konkurencijos tarybos veikla ir didinami įgaliojimai.
Kelioms ministerijoms nurodyta pateikti Vyriausybei teisės aktų, skirtų reikšmingai sumažinti administracinę naštą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, projektus.
Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ turės būti į Lietuvą pritraukiama užsienio investuotojų (daugiau kaip 10 subjektų), užsiimančių mažmeninės prekybos veikla.
Ministerijos kartu su Konkurencijos taryba turės apsvarstyti prekybos tinklų koncentraciją ir pateikti Vyriausybei teisės aktų, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai siekiant didesnio konkurencingumo, projektus. Šios institucijos turės išanalizuoti, ar efektyvi būtų priemonė, jei tiekėjų produkcijai prekybos tinklai netaikytų didesnės maržos, nei parduodami savo firminę produkciją.
Numatoma leisti pirkėjams susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio už maisto produktus, įsigytus šeimos parduotuvėse, turgavietėse ir kitose smulkiojo ir vidutinio verslo prekybos vietose.
