„Šie metai buvo kaip niekad pilni įvykių, turėjusių ir dar turėsiančių didesnės ar mažesnės įtakos Lietuvos darbo rinkai: gerokai keitėsi Darbo kodeksas, ūgtelėjo minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), statistikai nenuilsdami raportuoja ir apie bendrai augusias algas, politikai paklojo Sodros „grindis“, o kur dar pradėjęs veikti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ar visai šviežios diskusijos dėl prekybos centrų darbo sekmadieniais ir tolesnio MMA augimo, – vardijo CVMarket.lt pardavimų vadovė Ineta Grigorjeva, – tačiau mes, kaip specialistų paieškos profesionalai, didelės visų šių pokyčių įtakos darbo rinkai ir ypač įdarbinimo procesui kol kas neįžvelgiame. Jei pokyčiai yra, – jie daugiau evoliuciniai nei revoliuciniai“.
Deficitinių specialybių daugėja
Nepaisant valstybės dedamų pastangų, ir šiemet abiturientai ir vėl mieliau rinkosi ne tas specialybes, kurių Lietuvos ūkiui labiausiai trūksta ar trūks artimoje perspektyvoje.
Gal dėl to metų metais nekinta deficitinių profesijų, kurių atstovų paieškos tolydžio tik sunkėja, sąrašas. Tai įvairūs IT profesionalai, ypač išmanantys retesnius programinius produktus ar technologijas, pramonės ir technikos specialistai, tolimųjų reisų vairuotojai, kvalifikuoti darbų vykdytojai.
Bėda tik kad pastaruoju metu ima trūkti ir kitų sričių specialistų, kurių stygiaus dar neseniai nejutome. Be to, darbdavių nuomone, kandidatuojantiems dažnai nepakanka reikiamų kompetencijų arba jų finansiniai lūkesčiai per aukšti. Vis labiau pasigendama ir nekvalifikuotų darbininkų, o juk šiame segmente kadrų kaita ypač didelė, tad ieškoti darbuotojo reikia nuolat.
Pastebėtina, kad ir darbdaviai reikiamų specialistų paieškose vis dar nėra ganėtinai lankstūs. Iki šiol bandoma gundyti potencialius darbuotojus „visomis socialinėmis garantijomis, draugišku kolektyvu ir konkurencingu atlyginimu“.
Tinkamų kadrų stoka vis dėlto stumia darbdavius neslapukauti dėl darbo atlygio. Dažniausiai būsimą algą ar bent jos ribas nurodo IT ir kitų deficitinių specialistų ieškančios įmonės. Darbdaviai vis dažniau sutinka kilstelėti siūlomą atlyginimą, jei darbuotojo paieškos nesėkmingos, išmokyti, jei pretendentas į darbą neturi pakankamai žinių, ar eiti į kitus kompromisus.
„Kaip pastebime, kartais norint sudominti potencialų darbuotoją, reikia visai nedaug, – teigia I.Grigorjeva, – neretai tai gali būti nurodymas skelbime, kad darbovietė yra patogioje vietoje, kurią nesunku pasiekti visuomeniniu transportu, ar turi erdvią mašinų stovėjimo aikštelę.
Daugėja darbdavių, skelbiančių ir papildomas vertes, kurias siūlo savo darbuotojams. Pavyzdžiui, organizuojamą transportą į ir iš darbo, nemokamą maitinimą, sveikatos draudimą, mokymus, nuolaidas savo produkcijai ar paslaugoms, lankstų darbo grafiką ir pan.“
Pirmoje vietoje tokios ieškančiojo darbo asmeninės savybės, kaip noras mokytis, atkaklumas, savarankiškumas, iniciatyva ir kt. Tiesa, diplomas vis dar labai svarbus techninių specialybių atstovams.
Puiku, jei kandidatas turi bent kiek reikiamos patirties, o apie reikalavimą, kad jis būtų baigęs konkretų universitetą ar kitą mokymo įstaigą pastaruoju metu darbdaviai nė neužsimena. Sunkiai darbuotojų suranda ir tie darbdaviai, kurie tikisi surasti kelis specialistus viename asmenyje – galbūt tai Sodros „grindų“ ir spaudimo didinti algas pasekmė.
Jauniems autoritetų nėra
Kaip rodo mūsų patirtis, tuo, kad darbo rinkoje susiklostė situacija, kuomet padėties šeimininkas – darbuotojas, labiausiai naudojasi jaunesni dirbantieji, kuriuos sociologai priskiria tūkstantmečio arba Y kartai (gimusių XX a. 9 ir 10 ir XXI a. 1 dešimtmečiuose).
Būtent šios kartos atstovai dažniau kelia finansinius lūkesčius, neretai pranokstančius jų žinias ir darbo patirtį, taip pat dažnokai nesiteikia pranešti, kad į darbo pokalbį neatvyks, ar išvis nekelia ragelio, kai darbdavys nori į pokalbį pakviesti.
Be to, jaunoji karta pokalbio metu elgiasi kur kas laisviau nei vyresni pretendentai, vis rečiau pas darbdavį išsiruošia apsirengę dalykiškai.
Tarp jaunesnių darbuotojų daugiau ir tokių, kurie drąsiai savo gyvenimo aprašymuose nurodys norimą atlyginimą. Jie nedvejodami keičia darbą, jei netenkina darbo vieta, ar negauna to, ką darbdavys buvo žadėjęs įdarbindamas arba jei nepasiekia norimų rezultatų.
Beje, sulaukti rezultato jaunimas taip pat turi mažiau kantrybės. Tad, kaip rodo tyrimai, vienoje vietoje ištveria geriausiu atveju porą trejetą metų.
Tačiau didelė dalis darbdavių vis tiek geidžia jaunesnių darbuotojų. Mat tūkstantmečio kartos atstovai labai greitai pritampa prie permainų, lengvai mokosi ir puikiai valdo įvairias technologijas, laisvai kalba ir rašo viena ar net keliomis užsienio kalbomis.
Lojalumo ir patirties reikia nedaugeliui
“Vyresnių kartų darbuotojai šiuo metu yra kiek dviprasmiškoje situacijoje, – sako CVMarket.lt atstovė. – Pastebime, kad kuriasi tam tikras ratas darbdavių, kurie geidžia vyresnės kartos darbuotojų, kurie yra lojalūs, nuosekliai atlieka savo funkcijas, darbą padaro iki galo, atsakingai apsisprendžia dėl darbo vietos keitimo.
Įprastai šie darbuotojai darbą keičia rečiau nei kas 5 metai. Jų finansiniai lūkesčiai dažnai būna ne tokie aukšti, nes jiems svarbios ir kitos vertės, kurias darbdavys pasiūlo. Juos galėčiau pavadinti darbščiomis bitutėmis. Turbūt vienintelė jautri šios kartos vieta – tai amžius. Tačiau darbdavių, kuriems tai nėra itin svarbu, daugėja. Gal tik ne taip greitai, kaip norėtųsi.“
Lankstumo daugiau
Dauguma lietuvių, nepasisekus karjerai vienoje darbovietėje, keliauja į kitą. Ne vienas prašo pagalbos, jei neranda darbo norimoje srityje, tačiau besidominčių, kaip pakeisti darbo sritį, gerokai mažiau.
Greičiausiai lietuviai tokiam kardinaliam žingsniui pritrūksta drąsos ir žinių, kokioje srityje jie galėtų save realizuoti. Nenoras keisti įgytą specialybę neretai kompensuojamas didesniu mobilumu. Kaip parodė CVMarket.lt atliktas tyrimas, į darbą važiuojančių daugiau kaip 45 min. šiandien Lietuvoje yra apie 12 proc., 0,7 proc. iš jų kelionėje užtrunka daugiau nei 90 min.
Pastebime, kad daugėja ir moterų, norinčių dirbti darbą, tradiciškai suprantamą kaip vyrišką. Tiesa moterų atlyginimai vejasi vyrų algas dar ne taip veržliai. Vis dar gajūs vyriškų ir moteriškų darbų stereotipai. Tad į vyriškas pareigas nusitaikiusi moteris turi gerokai pranokti savo žiniomis stipriosios lyties atstovus. Kartais darbdaviai nerimauja ir dėl to, ar moteris pritaps vyriškoje komandoje ar bendras darbas bus sėkmingas. Tačiau ypač vidurinės grandies vadovų segmente moterys tampa vis populiaresnės.
Raštingumas vis prastyn
“Svarbiausiu darbo paieškos atributu vis dar lieka senas geras gyvenimo aprašymas, – sako I.Grigorjeva. – Gaila, tačiau lietuviai juos rašydami padaro vis daugiau gramatinių ir skyrybos klaidų.
Turime darbdavių, išreiškusių pageidavimą nesvarstyti kandidatų, kurių CV su daugybe klaidų. Ypač tai aktualu pareigybėms, kur tenka daug bendrauti raštu. Kita vertus, gausėja išskirtinių gyvenimo aprašymų, pvz., iliustruotų naudojantis grafinėmis programomis, padarytų „PowerPoint“ ar kitomis programėlėmis. Įdomu, kad daugėja ir angliškai surašytų CV. Tokius CV lietuviai siunčia net jei darbdavys to ir nereikalauja.
Kiti du darbo paieškos atributai – motyvacinis laiškas ir rekomendacijos, deja, populiarūs tik gana nedidelėje darbdavių grupėje. Tačiau populiarėja papildomi darbdavių klausimai, kuriuos jie užduoda darbo skelbime ir į kuriuos prašo atsakyti kandidatus.
Dirbti Lietuvoje nori indai ir turkai
Į Lietuvos darbo rinką beldžiasi vis daugiau ieškančių darbo užsieniečių.
„Per pastaruosius dvejus metus pastebime, kad kandidatų iš užsienio CV daugėja, – sako CVMarket.lt atstovė, – kreipiasi įvairių šalių atstovai. Tačiau aktyviausiai savo CV siunčia Turkijos bei Indijos piliečiai, kurie paprastai pretenduoja į technines pareigybes ar norėtų dirbti viešojo maitinimo srityje.
Ukrainos piliečiai dažniau skambina, nei siunčia gyvenimo aprašymus. Jie dažniausiai siūlosi į logistikos sektorių“.
