Būtinos alternatyvos
Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su kitomis institucijomis parengtomis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisomis Lietuvoje siūloma dar labiau sugriežtinti tabako prieinamumą. Siūloma įteisinti vienodą cigarečių pakuotę, uždrausti demonstruoti jas parduotuvėse, neleisti rūkyti daugiabučių balkonuose, lauko kavinėse, paplūdimiuose ir kitose vietose.
„Daug tų priemonių nesulauks palaikymo Vyriausybėje. Kitas labai svarbus momentas, kuris ir buvo akcentuotas pačiai ministerijai, – jei mes kalbame apie prieinamumo sumažinimą ir tiems žmonėms, kurie turi žalingą įprotį, tai koks yra pasiūlymų paketas, susijęs su pagalba tam žmogui, kuris rūko, kaip jam išeiti iš tos priklausomybės“, – po pirmo svarstymo kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Anot S.Skvernelio, Vyriausybėje aptarta galimybė kompensuoti medikamentus, taip pat sukurti mechanizmą, kuris skatintų žmones pereiti nuo, jo nuomone, labiau žalingo „tradicinių cigarečių rūkymo“ prie „gerokai mažiau pavojingų elektroninių cigarečių“.
Premjeras teigė, kad įvedant draudimus rūkyti daugiabučių balkonuose, lauko kavinėse būtina numatyti ir alternatyvas rūkaliams, pavyzdžiui, atskiras rūkymo zonas lauko kavinėse.
„Tai yra išeitis. Vien uždrausti nieko nepasiūlius perspektyvos nėra“, – sakė S.Skvernelis.
Jei žmogus negali ar nenori mesti rūkyti, jam geriau būtų rinktis mažiau kenksmingas alternatyvas.
Reikia padėti
Nuomonei, kad greta draudimų vartotojams būtina pasiūlyti ir alternatyvas, pritarė ir psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna. Anot jo, dažniausiai priklausomybės išsivysto psichotraumų, patirtų vaikystėje, fone. Jei kažką priklausomam žmogui uždraudžiame, bet jokios alternatyvos nepaliekame, tai gali paskatinti dar destruktyvesnį elgesį.
„Rūkymas susijęs su nikotinu, o šis yra tonizuojantis net stipriau nei kofeinas. Vadinasi, yra tikimybė, kad žmonės, kurie turi poreikį stimuliuotis, negaudami nikotino, pereis prie kokaino ar kokių nors sintetinių preparatų, kurie yra dar labiau žalingi. Pastarieji preparatai Lietuvoje yra kriminalizuoti, tad tokie žmonės atsiduria labai sudėtingoje situacijoje, – sakė psichiatras. – Dėl to pakaitinė terapija yra vienas iš variantų, siekiant sumažinti žalą. Heroino vartotojai gauna pakaitinę terapiją metadonu. Rūkaliams turėtų būti prieinamos kitos priemonės, kurios yra mažiau žalingos nei cigaretės, nes rūkant cigaretes didžiausią žalą daro smalkės ir kiti degimo produktai, kurie labiausiai kenkia žmogaus sveikatai ir sąlygoja onkologinių susirgimų išsivystymą.“
R.Aleknos teigimu, žmonėms, kurie negali nerūkyti ir nėra motyvuoti gydytis, reikalinga informacija, kuo jie gali pakeisti tradicines cigaretes, kad mažiau kenktų savo organizmui – kad ir bedūmiais tabako produktais. Žinodamas informaciją žmogus bent iš dalies sąmoningai galės pasirinkti mažiau žalojantį vartojimą – mažiau kenkiantį tiek sau, tiek aplinkiniams, nes pasyvus rūkymas taip pat yra pavojingas.
Anot gydytojo, kita alternatyva – priklausomybių gydymas Lietuvoje prieinamas. Bėda tik ta, kad Lietuvoje dar vyrauja senas supratimas apie priklausomybes: reikia pagydyti net ir priverstinėmis priemonėmis. Nuo priklausomybės pagydyti neįmanoma – galima tik padėti pasveikti. Pasveikti motyvuotam žmogui padeda psichoterapija, tačiau psichoterapeutų, kurie išmanytų visas priklausomybių subtilybes, nėra taip jau daug visame pasaulyje, o juo labiau Lietuvoje. Pakaitinė terapija nėra gydymas ir net ne pagalba pasveikti, o tiesiog žalos mažinimas.
Sąmoningas pasirinkimas
Vilnietis žurnalistas Giedrius Drukteinis – rūkalius, kaip pats pripažįsta, nenorintis atsisakyti šio įpročio: „Būdamas išsilavinęs žmogus aš, savaime suprantama, rūpinuosi savo sveikata, todėl, vartodamas tabako gaminį, kuris kenkia mano sveikatai, stengiuosi tą vartojimą apriboti. Ir jeigu pasaulis man siūlo kokį nors saugesnį būdą mėgautis malonumu, aš jį renkuosi. Tad skleisti informaciją apie alternatyvas yra būtina – ar ji būtų apie tabako gaminius, ar apie maisto produktus, ar apie paslaugas, ar apie pramonės gaminius.“
Anot jo, reikia ieškoti išeities, kad nekenktų ir aplinkiniams.
„Jeigu mano rūkomų cigarečių dūmai ką nors erzina ar kam nors kenkia, aš, sąmoningas žmogus, ieškau alternatyvos. Tos alternatyvos yra trys: iš viso nerūkyti, eiti papildomus atstumus iki vietos, kurios skirtos rūkaliams, arba naudoti kokį nors produktą, kuris išsprendžia šią problemą. Pirmi du variantai man nepriimtini, todėl aš renkuosi pramonės man siūlomą alternatyvią priemonę – bedūmius tabako gaminius. Man, kaip vartotojui, norisi išvengti kenksmingo poveikio aplink mane esantiems žmonėms arba visuomenei plačiąja prasme. Ir tai, tiesą sakant, taikoma kiekvienam produktui, kurį aš vartoju, – ar tai būtų automobilis, kurį vairuoju, ar drabužiai, kuriuos dėviu, ar paslaugos, kuriomis naudojuosi“, – sakė G.Drukteinis.
Neliktų susipriešinimo
Vienos didžiausių pasaulyje JAV tabako kompanijų „Philip Morris International“ įmonės „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Kęstutis Straigis „Vilniaus dienai“ teigė, kad vartotojams turi būti užtikrinta teisė gauti informaciją ir teisė rinktis, tačiau tabako gamintojų komunikavimo su vartotojais galimybės įstatymais labai apribotos. O rūkančiam žmogui gauti informaciją, kas jam yra mažiau kenksminga alternatyva, labai svarbu. Tad tai, apie ką kalbėjo premjeras, yra labai sveikintina ir būtų labai teisinga kryptis.
„Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kaip sprendžiama pasyvaus rūkymo problema – nėra poveikio šalia esantiems žmonėms, nėra dūmų, nėra neigiamai veikiama aplinka, nėra kitų išskiriamų kenksmingų medžiagų. Taip ir konfliktas tarp vartojančiųjų tabako gaminius ir nevartojančiųjų būtų išspręstas“, – sakė K.Straigis.
Tiesa, jis pabrėžė kalbąs apie informacijos prieinamumą žmonėms, kurie negali gyventi nerūkydami. Nerūkantis žmogus ir neturėtų pradėti rūkyti. Jeigu žmogus rūko, geriausia jam būtų nustoti rūkyti. Tačiau yra žmonių, kurie, net suvokdami rūkymo keliamas rizikas, negali kitaip gyventi, nori toliau vartoti tabako gaminius. Jiems alternatyva, pagrįsta moksliniais tyrimais, būtų bedūmiai tabako gaminiai, kurie yra potencialiai mažiau kenksmingi tiek jiems, tiek aplinkiniams, nes išskiria mažiau kenksmingų medžiagų.
Vien uždrausti nieko nepasiūlius perspektyvos nėra.
„Tyrimai rodo, kad vartojant bėdūmius, kaitinamus tabako produktus išsiskiria apie 90 proc. mažiau kenksmingų medžiagų ir nesukuriama pasyvaus rūkymo rizika. Manau, kad žmogui, kuris negali mesti rūkyti arba nenori nustoti vartoti, tokia informacija būtina sprendimui priimti“, – sakė K.Straigis.
Vis dėlto viena kompanija nesugebės pakeisti vartotojų įpročių be Vyriausybės, valstybės pagalbos.
