Daug žmonių, ypač jaunų, kurie dirba laisvai samdomais specialistais, vysto verslą ar startuoliškas idėjas, neturi poreikio ilgam nuomotis biurus, todėl arba dirbti lieka namuose, arba keliauja po kavines (belaidžio interneto prieigos galimybės Lietuvoje yra įspūdingos ir dažniausiai nemokamos), arba atranda bendradarbystės erdves (angl. co-working spaces).
Bendradarbystės erdvių populiarėjimą matome visame pasaulyje. Pernai, bendradarbystės konferencijų „Global Coworking Unconference Conference“ (GCUC) organizatorių duomenimis, tokių erdvių veikė daugiau kaip 14 tūkstančių.
Prognozuojama, kad kitąmet bendradarbystės centrų bus daugiau kaip 21 tūkstantis ir kasmet šis skaičius augs vis sparčiau. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 25 bendradarbystės erdvės: penkiolika Vilniuje, aštuonios Kaune ir dvi Klaipėdoje.
Manau, kad netrukus bendradarbystės centrai išstums šiuo metu pastebimą jaunimo madą dirbti kavinėse, kurios, nors ir tenkina žmogaus poreikį socializuotis, iš tiesų nėra patogios susikaupti ir nesuteikia tokios naudos kaip darbas šalia bendraminčių.
Bendradarbystės erdvių fenomeną pasaulyje lemia kelios priežastys. Pirma, jos labai patrauklios tuo, kad dėl didelio nuomininkų skaičiaus galima pasiūlyti ekonomiškas nuomos kainas, o kai kurios apskritai gali būti nemokamos, taip pat tuo, jog galima trumpalaikė nuoma – darbo vietą galima gauti nors ir vienai dienai.
Taigi nėra būtinybės įsipareigoti – galima keliauti ir keisti darbo vietas, kas šiuolaikinėms kartoms yra labai aktualu.
Beje, ypač startuoliams būdinga tai, kad jie nėra garantuoti dėl rytojaus – dėl dinamiškos veiklos nežino, kaip gali keistis jų įmonės darbuotojų skaičius, su kokiais partneriais teks bendrauti, kada pradės uždirbti daugiau pajamų ir t. t. Taigi įsikurti lanksčiomis sąlygomis bendradarbystės erdvės jiems tampa geriausia alternatyva.
Kita bendradarbystės erdvių paklausos priežastis ta, kad atsiranda vis daugiau technologinius sprendimus vystančių startuolių ir šioje srityje laisvai samdomų darbuotojų, kuriems reikia bendruomeniškumo, galimybės keistis idėjomis, gauti patarimų ir mentorių pagalbą.
Į tokius centrus noriai atvyksta tarptautinį pripažinimą pelnę lektoriai, kurie dalinasi patirtimi, naujausiais atradimais ir įžvalgomis. Be to, juose veikiančios įmonės mezga naudingas pažintis, dalinasi reklamos išlaidas, rengia bendrus renginius ir t. t.
Populiariausia Lietuvoje bendradarbystės erdvė – žinoma, „Vilnius Tech Park“, vadinama Baltijos Silicio slėniu, kur šiuo metu dirba apie 800 žmonių. Viena naujausių – prieš pusmetį Vilniuje atidarytas SEB Inovacijų centras, kuriame dirba septynios startuolių įmonės.
Šiame centre veikiantys technologinius sprendimus kuriantys startuoliai „Contrablock“, „Agro Clear“, „Poklet“, „Comoba“, „Tiltus“, „MIO Technologies“ ir „Match My Thesis“ turi savo darbo vietas ir naudojasi susitikimų kambariais, poilsio zonomis, taip pat banko mentorių pagalba, partnerių pasiūlymais ir nuolaidomis. Tokiu principu veikia daug bendradarbystės centrų.
Minėti startuoliai pripažįsta, kad darbas erdvėse be sienų neišvengiamai skatina daugiau bendrauti ir keistis žiniomis, patirtimi.
Dauguma pirmą kartą verslą kuriančių žmonių daro tas pačias klaidas – tai savaime suprantama, tačiau dirbant bendradarbystės erdvėse ir dalinantis patirtimi, naudinga literatūra, dalyvaujant vertinguose renginiuose, konsultuojantis su mentoriais tikrai įmanoma išvengti daugelio startuolių klaidų. Tai gerokai pagreitina verslo kūrimąsi ir augimą.
Beje, nors pirmiausiai SEB Inovacijų centras siekė suburti daugiau finansinių technologijų atstovus, vėliau buvo nutarta priimti įvairias veiklas vykdančias įmones.
Priežastis paprasta – drauge susitikdami įvairių sričių startuoliai gali pasidalinti įvairesnėmis įžvalgomis, gal net ir sukurti įdomių bendrų sprendimų.
Andrius Bolšaitis yra SEB Inovacijų centro vadovas
