Mūsų valdžios viltys sulaukti Kinijos paramos tirpsta akyse, tęsia I.Badmajeva. „Dangiškosios imperijos“ (taip patys kinai vadina savo šalį. – Red.) kredito įstaigos atsisako aptarnauti klientus iš Rusijos. Rusijos centrinio banko atstovybės Kinijos Liaudies Respublikoje vadovas V.Danilovas tokį Azijos finansų organizacijų elgesį sieja su „trečiųjų šalių ribojančių priemonių taikymo Rusijos Federacijai išplėstine interpretacija“.
Prisidengdami Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos paskelbtomis sankcijomis Rusijai, „Dangiškosios imperijos“ bankai blokuoja Rusijos įstaigų sandorius. Taip pat bendrovių, neįtrauktų į kompanijų, kurioms taikomos sankcijos, sąrašus. Maža to, kaip pažymi Rusijos bankų asociacijos viceprezidentas Anatolijus Kozlačkovas, sunkumų iškyla net bandant atidaryti korespondentines sąskaitas.
„Todėl užvėlinami Rusijos bankų klientų mokėjimai, taip pat priešpriešiniai (atsakomieji) mokėjimai Rusijos bendrovėms“, – aiškina V.Danilovas.
Dėl to nukentės prekyba tarp šalių – sumažės prekių apyvarta. Ir visa tai – nepaisant to, kad Rytų ekonomikos forume Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitarė padidinti prekybos apimtį iki rekordinių 100 mlrd. JAV dolerių (85,55 mlrd. Eur).
Beje, praėjusiais metais prekių apyvarta tarp šalių sudarė 87 mlrd. JAV dolerių (74,43 mlrd. Eur), o pirmąjį 2018 metų pusmetį – 50 mlrd. JAV dolerių (42,78 mlrd. Eur).
Padidinti apyvartą iki 100 mlrd. JAV dolerių – antrasis Kinijos ir Rusijos bandymas. Dar 2011 metais abiejų šalių vadovai iškėlė sau tikslą iki 2020 metų padidinti prekių apyvartą iki 200 mlrd. JAV dolerių (171,1 mlrd. Eur). Tačiau šiuos planus vėliau sugriovė, pasak straipsnio autorės, Vakarų nepripažintas Krymo prijungimas (aneksija. – Red.), sankcijos, atsakomasis Rusijos embargas, rublio smigimas žemyn ir sutarčių su JAV ir ES nebesudarymas.
Ir nors tada Kinijos valdžia antirusiškoms sankcijoms nepritarė, dirbti su partneriais iš šios šalies tapo problematiška, pastebi I.Badmajeva.
Dar 2015 metų birželio mėnesį VTB banko (antro pagal dydį Rusijos komercinio banko, kurio akcijų paketo didžioji dalis priklauso Rusijos vyriausybei. – Red.) pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Solovjovas skundėsi, kad KLR bankai visai nebenori dalyvauti užsienio prekybos sandoriuose. Be to, Kinijos kredito įstaigos atsisakydavo vykdyti operacijas su Rusijos finansų organizacijomis.
Dabar pragmatiški kinai taip pat nenori rizikuoti, kadangi jų šalies ekonomikos ateitis nėra aiški. Visų pirma, Kinijoje ypač akylai stebimas JAV sankcijų paketas, kuris gali susilpninti Rusijos valiutą.
Tuo tarpu Rusija dabar yra suinteresuota investicijomis į savo pramonės sektoriaus plėtrą. Tačiau Kinija tuo nesuinteresuota: jai geriau parduoti savo produkciją Rusijai, nei padėti jai tą produkciją gaminti. O iš Rusijos azijiečiams reikia energijos išteklių ir geležinkelių, kuriais jie naudosis, veždami savo prekes į Europą, piktinasi tokia kinų strategija straipsnio autorė.
Sunkiai vyksta ir „dedolerizacijos (rusiškas naujadaras, reiškiantis dolerio kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės atsisakymą. – Red.) bei prekybos tarp šalių perorientavimo į nacionalines valiutas procesas. Kaip pripažino V.Danilovas, „žalias“ (suprask: doleris. – Red.) vis dar tebėra pagrindinė atsiskaitymų valiuta. Nepaisant to, kad Rusija ir Kinija jau ne pirmi metai kelia sau uždavinį sumažinti priklausomybę nuo dolerio atsiskaitant tarpusavyje.
Rusijos centrinio banko duomenimis, prekybos su Kinija bendras vaizdas yra toks: Rusijos eksporto ir importo sandorių, kuriuose atsiskaitymo priemone pasirenkamas doleris, sudaroma atitinkamai 88 proc. ir 73,6 procento.
Be to, „Dangiškoji imperija“ nenoriai ima rublius už Rusijoje parduotas prekes. Rusijos valiutos dalis atsiskaitant už importą yra tik 3,8 procento. Palyginti su 2013 metais, šis rodiklis sumažėjo 0,1 proc. (buvo 3,9 proc.).
O mokėti savo nacionaline valiuta kinai pasirengę visada – pernai metais buvo pasirašyta 8 proc. eksporto sandorių, kur atsiskaitymams pasirinktas juanis. Prieš ketverius metus tokių sandorių buvo sudaryta vos 1,7 procento.
Parengė Leonas Grybauskas
