Trūksta įgūdžių ir žinių
Pagrindinė robotizacijos plėtrą stabdanti priežastis – specialistų ir žinių trūkumas. Pasak pašnekovo, daugelis įmonių apskritai nelabai įsivaizduoja robotų veikimo pagrindų. Daugeliui kyla įvairiausių klausimų – ar robotas turi akis ir pirštus? Kokia energija jie maitinami? Robotų specialistams tai atskleidžia, jog daugeliui įmonių technikų robotika yra neištirta žemė. Todėl reikėtų ne stebėtis, o edukuoti pramonės darbuotojus, nes robotizacijos potencialas didžiulis, įrenginiai atlieka sunkius ir monotoniškus darbus. Taip pat jie gali dirbti ištisą parą. Tereikia turėti operatorius, kurie duotų užduotis robotams.
Tačiau Lietuvoje daugelyje įmonių darbus atlieka žmonės, išskyrus atvejus, kai darbas kenksmingas arba fiziškai per sunkus, pavyzdžiui naudojami virinimo robotai arba keltuvai, kurie kelia kur kas didesnius svorius nei tai padaryti galėtų žmonės.
Anot dr. R. Lauručio, Lietuva turėtų tikslingai ir proporcingai didinti robotų kiekį įmonėse. Tačiau nereikia tikėtis greitų rezultatų. Pirmiausia robotizacijai reikia pasiruošti, t. y. parengti specialistus. Štai Vokietija prieš pradėdama proveržį robotizacijoje pirmiausia atliko „namų darbus“ – pasirūpino specialistų paruošimu. Šiuo metu Vokietijos įmonės gali pasiekti didesnius gamybos rodiklius, turėti žemesnę savikainą ir didesnį pelną.
„Lietuva turi siekti ES vidurkio, nes kitu atveju gaminsime rankomis pigias ir mažas partijas produktų“, – teigia pašnekovas.
Trūksta, ne specialistų, bet didesnių algų
Viltį, jog robotikos situacija Lietuvoje gerės suteikia ir robotikos mokyklos. Pramoninių robotų sistemų projektavimu, modeliavimu ir programavimu užsiimanti dr. R. Lauručio įmonė pagrindiniu prioritetu laiko ne tik techninius procesus, bet ir edukaciją. 2013 m. įkurta VŠĮ „Išmanioji mokykla“ veikianti Šiauliuose, Mažeikiuose ir Klaipėdoje vienija 600 mokinių. Mokykloje vaikai ir suaugusieji mokosi robotikos, programavimo, 3D grafikos, Android programėlių kūrimo.
Dabartiniai suaugusieji žaidė kompiuteriais, tad puikiai moka jais naudotis, dabartiniai vaikai ima „išlipti iš ekrano“. Jie nori patys valdyti kompiuterį ar kompiuteriniais įrenginiais gaminti daiktus. Tikimasi, jog vėliau jie galės toliau tęsti mokslus universitetuose.
Štai, pavyzdžiui, Šiaulių universitete įrengta moderniausia Lietuvoje robotikos laboratorija. Anot pašnekovo, regionai šiuo metu išgyvena sunkius laikus: – „Daug kalbama, tačiau mažai daroma realių veiksmų, vis tik patys esame įsikūrę Šiauliuose, tačiau mūsų tikslas įsitvirtinti užsienio rinkose“. Tuo tarpu Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas Tomas Jaskelevičius įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis stabdanti robotizacijos plėtrą yra ne specialistų trūkumas, bet mažos algos. „Specialistus galima labai greitai paruošti, be to, jauni žmonės greitai mokosi. Specialistai tikrai prisitaikys, tačiau reikia investicijų. Gerų darbuotojų tikrai netrūksta, tačiau įmonių vadovai turi suprasti, kad reikia žmonėms mokėti jų darbą atitinkančius atlyginimus. Pastarieji yra geriausia motyvacija darbuotojams“, – sako pašnekovas.
Daug Lietuvos verslininkų vis dar mano, kad pigi darbo jėga gali atstoti dirbtinį intelektą arba robotizaciją. Šį mąstymą reikėtų kuo greičiau keisti. Tik nauji sprendimai veda įmones į priekį, todėl būtina motyvuoti juos kuriančius darbuotojus.
Kur ieškoti investicijų?
Inovacijų politiką Lietuvoje vykdanti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia įmones vykdančias inovacinę veiklą dalyvauti šiose priemonėse:
„Horizonto 2020 MVĮ priemonė“ skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti technologijas, produktus ir paslaugas naujose verslo srityse, skatinanti verslo koncepcijos įvertinimą, prototipų kūrimą, produktų pritaikymą rinkai.
„Inočekiai“ skirti inovacinę veiklą pradedančioms ar jau vykdančioms įmonėms, pagal kuriuos jos gali gauti valstybės investicijas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti (techninių galimybių studijų parengimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymą).
„Inostartas“ skirtas naujoms inovatyvioms įmonėms, pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) subjektai gali gauti investicijas idėjos ar produkto vystymui, tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.
„Inopatentas“ skirtas paskatinti įmones tarptautiniu mastu patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, tokiu būdu stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą užsienio valstybėse.
Jauno verslo akceleravimo programos užsienyje bei partnerių paieškos misijos skirtos skatinti plėtrą į tarptautines rinkas, užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių, siekiant dalyvauti tarptautinėse inovacijų programose.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
