Kaip paviešino portalas delfi.lt, Vyriausybė rengia priemonių planą, kuriame numatomi veiksmai kovoje su prekybos tinklų įsigalėjimu, o galutinis tikslas – smulkiojo verslo skatinimas.
Projekte numatomas valstybinis alkoholio prekybos monopolis, valstybės valdomos turgavietės, vaistinės. Taip pat galybė ribojimų dabar veikiantiems prekybos tinklams – nuo privalomų standartinių sutarčių su tiekėjais iki dvigubos apskaitos ir draudimų plėstis.
Nauja tvarka išaugins kainas
Monopolizavus alkoholio prekybą, pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktorius Lauryno Vilimo, trauktųsi prekybininkų apyvarta, o išlaidos išliktų tokios pat, jei nebūtų atleidžiami darbuotojai ir nemažinamos kitos sąnaudos. O tai paveiktų kitų produktų kainas – jos augtų.
„Vyriausybė turi instrumentų užtikrinti kainų stabilumą, gal netgi mažėjimą, bet taip pat turi daug svertų prisidėti prie kainų augimo.
Bet koks administracinis sprendimas, kuris didina biurokratinę naštą, mažina apyvartą ir įmonėms sukuria nepageidaujamų išlaidų, anksčiau ar vėliau atsiduria pirkėjams ant pečių. Tą pat galima pasakyti ne tik apie prekybą, bet ir apie gamybą, žemės ūkį“, – kalbėjo L.Vilimas.
Jis įsitikinęs, kad Vyriausybė žvelgia ne į tą pusę: lengviau kainas mažinti padidinus vidaus vartojimą, o ne ribojant verslą.
„Kai mes kalbame apie priemones, kurios skirtos riboti, drausti, atimti, kainų klausimas paprastas: kiek smarkiai jos augs? O jeigu kalbėtume, kaip skatinti vidaus vartojimą, taip, kaip daro modernios ES šalys, kaip prisidėti prie verslo plėtros, išlaidų mažėjimo, tada galėtume kalbėti apie kainų mažėjimą“, – nurodė prekybininkų atstovas.
L.Vilimas pabrėžė, kad Skandinavijos šalyse, į kurias Vyriausybė neva orientuojasi, dominuoja du trys prekybos tinklai, užimantys iki 80 proc. rinkos, o Lietuvoje jų yra penki.
„Ir visa tai šalyje, kuri yra viena mažiausių ES. Todėl sakyti, kad pas mus nėra konkurencijos kasdienio vartojimo prekių rinkoje, yra daugiau nei neatsakinga“, – sakė jis.
Vadina utopine mintimi
ES duomenys rodo, jog Lietuvoje maisto, gėrimų, kasdienio vartojimo prekių krepšelio kaina nuo ES vidurkio atsilieka dar 30–40 proc.
Tad nepagaudinėkime žmonių ir supraskime, jog augant ekonomikai, didėjant vartojimui, augant algoms jos stiebsis į viršų“, – sakė prekybos tinklų atstovas.
Jis pabrėžė, kad monopolį turinčios Skandinavijos šalys jau liberalizuoja alkoholio prekybos rinką.
„Negirdėjau nė vieno eksperto, kuris būtų sakęs, kad Lietuvoje valstybė, perimdama dalį verslo, galėtų užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Valstybė turėtų steigti parduotuves, derėtis su tiekėjais. Švelniai tariant, tai utopinė mintis“, – sakė L.Vilimas.
Be to, jis įsitikinęs, kad net neįgyvendintas šis planas jau pridarė žalos, mat užsienio investuotojai – tiek jau veikiantys mūsų šalyje, tiek į ją dar tik besižvalgantys – stebi investicinę aplinką.
„Jie mato, kaip valdžia demonizuoja prekybos sektorių.
Koks verslas, žinodamas, kad valdžia turi aiškų planą, kaip riboti tavo apyvartą, pelną, norės čia veikti?
Pasekmes, net jeigu dauguma sprendimų nebus priimti, jausime ilgai. Tai verslo ir visuomenės supriešinimas, investuotojų nepasitikėjimas. Apie kokį užsienio prekybos tinklo pritraukimą galima kalbėti?“ – klausė L.Vilimas.
Tokia priemonė – pritraukti užsienio mažmeninės prekybos tinklų, prekiaujančių maistu, – įrašyta ir paviešintame plane.
Parsivežė idėjų iš Lenkijos
Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis neslėpė, kad toks planas yra, tiesa, patikino, jog tai tik dalis priemonių.
„Tai tik juodraštinis variantas, svarstomas Vyriausybėje.
Jokia paslaptis, kad Vyriausybė svarsto priemones, kurių pagrindinis tikslas – apginti vartotojų interesus ir paskatinti mažųjų rinkos žaidėjų galimybes, plėtrą, o, kalbant apie didžiuosius tinklus, siekiama, kad jų veikla būtų kiek įmanoma skaidresnė“, – sakė premjero atstovas Tomas Beržinskas.
Premjeras pabrėžė, kad svarstoma kur kas daugiau priemonių. Be to, jį įkvėpė šios savaitės kelionė į Lenkiją, tad į planą bus įtraukta ir idėjų, parsivežtų iš kaimyninės šalies.
Valdžia nubaus visus – ir verslą, ir pirkėjus
Dainius Dundulis
„Norfos“ prekybos tinklo vadovas
„Jeigu visuomenė nori mokėti brangiau už, tarkim, vyną ir negauti už tai papildomai mokesčių, tada galima kurti valstybinį monopolį. Esu įsitikinęs, kad gėrimai kainuotų brangiau, nes valstybė nesugeba susivaldyti, kaip kad privatus verslas, kurį taip priverčia elgtis konkurencija, pirkėjai.
Patvirtinus tokį planą mums reikėtų persitvarkyti. Kiekviena reorganizacija kainuoja, tad išlaidos gultų į kainodarą. Be to, reikėtų šiek tiek mažiau darbuotojų, mažėtų jų efektyvumas. Visa tai didintų produktų kainą bent jau pora procentų. Tai natūralu, kad kai prarandi dalį apyvartos, kainos auga.
Atrodytų, kaip gerai padarė valdžia, blogus verslus nubaudė, bet išties nubausti būsime visi. O dėl dvigubos apskaitos ir to, kad matys, kiek mes uždirbame, man keista. Juk dabar Valstybinė mokesčių inspekcija mato mūsų duomenis, balansą. Jei valdžiai ko nors trūksta, patvirtinkite įstatymą, ir duosime tą informaciją pateikdami kitus duomenis. Negi Valstybinė mokesčių inspekcija nepavaldi Vyriausybei?
Aš vos metus dirbau sovietiniais laikais, bet visame tame, kas vyksta dabar, yra ano kvapo. Geriau nei privatus verslas žmonija kol kas nieko neišrado.“
