Prekės nėra – nėra ir pinigų.
Siunta keliavo per kelias šalis
Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietis Martynas (pavardė redakcijai žinoma), užsisakęs išmanųjį telefoną iš internetinės elektronikos prekių parduotuvės gearbest.com, pristatančios prekes iš Kinijos bei Honkongo.
Daug gerų atsiliepimų perskaitęs ir nieko blogo nenumanantis vaikinas už telefoną sumokėjo 430 eurų ir nusiteikė kelių savaičių laukimui.
Visų pirma telefonas buvo nusiųstas į Vokietiją, o iš ten skubių siuntų pervežimo paslaugas teikiančios įmonės „Deutsche Post“ pervežtas į Suomiją.
Nuo ten juo pasirūpinti buvo įpareigota siuntas pristatanti tarptautinei Suomijos logistikos įmonei „Posti group“ priklausanti įmonė „Itella Logistics“, veikianti Lietuvoje.
Visi procesai, anot Martyno, vyko sėkmingai. Jis sekė visą telefono keliavimo procesą internete ir matė, kad rugpjūčio 27 dieną siunta pasiekė Lietuvą. Čia ir prasidėjo visos vaikino problemos.
Kelias dienas vis tikrinęs siuntos lokaciją, vilnietis pastebėjo, kad ji vis nesikeitė ir, nesulaukęs skambučio iš kurjerio, jis parašė laišką įmonei „Itella Logistics“ klausdamas, kada bus pristatytas jo telefonas.
Telefonas dingo atkeliavęs į Lietuvą
Kurį laiką nesulaukęs atsakymo, jis pradėjo įtarinėti, kad kažkas nutiko. Dar po kelių dienų paskambinęs į klientų aptarnavimo centrą jis išgirdo, kad siunta kažkokiu būdu atsidūrė Latvijoje ir pradingo.
„Įdomus posūkis. Paklausiau, kodėl siunta Latvijoje, jei pirmadienį ji buvo registruota Lietuvoje ir gavau atsakymą, kad rūšiavimo metu per klaidą ji buvo pakrauta ir nusiųsta ten. Pradėjau aiškintis situaciją, prašyti, kad klaida būtų kuo greičiau išspręsta, nes įtariau, kad mano telefonas jau pavogtas ir juo naudojasi kažkas iš įmonės krovikų“, – įtarimais dalijosi Martynas.
Kelias dienas iš eilės skambinęs ir teiravęsis, ar siunta neatsirado ir girdėjęs tą patį atsakymą, jis paprašė įmonės kompensacijos už pradangintą telefoną. Tačiau jam buvo atsakyta – kompensacijos prašyti reikia iš pačios internetinės svetainės Kinijoje, kuri apie susidariusią situaciją apskritai neturėjo jokių žinių.
„Man savaime kilo klausimas – kodėl kreiptis į pardavėją? Jis prekę išsiuntė, ji dingo ne dėl jo klaidos, ne Honkonge, ne Vokietijoje, o Lietuvoje…Toks atsakomybės purtymasis išmušė iš vėžių.
Be to, dažniausiai tokiais atvejais pardavėjas siūlo 50 procentų sumokėtos sumos, kas manęs visiškai netenkina“, – guodėsi vaikinas.
Martynas svarstė, kodėl laikais, kai viskas kompiuterizuota, daiktas gali dingti kaip į balą ir niekas negali atsekti, kuris kurjeris vežė siuntą ir kas paskutinis ją užregistravo.
„Itella“: nuostolius turi atlyginti pardavėjas
Įmonės vadovė Rasma Saulė apgailestavo dėl susidariusių nepatogumų ir teigė suprantanti kliento susierzinimą. Taip pat ji patikino, kad šioje situacijoje nesistengia išvengti atsakomybės.
Tiesa, dėl kompensacijos ji patarė vis tiek kreiptis į pačią internetinę apsipirkinėjimo svetainę, nes ji yra atsakinga už tai, kad pirkėją pasiektų jo užsisakyta prekė.
R.Saulė pridūrė, kad vis dar aiškinasi, kaip ir kodėl telefonas pradingo per klaidą išvežtas į Latviją.
„Patikiname, kad mūsų įmonė tikrai prisiima atsakomybę už prastą siuntą. Tiesiog atsakomybė yra teisinis klausimas, tad egzistuoja teisiniai formalumai, kurie turi būti išpildyti.
Deja, mes su užsienio internetinėje parduotuvėje telefoną pirkusiu asmeniu neturime jokio tiesioginio teisinio santykio. Prieš pirkėją atsakomybę (ne tik dėl prekės kiekybės ar kokybės, bet ir dėl prekės pristatymo) turi internetinė parduotuvė, iš kurios telefonas buvo pirktas, tad pirkėjas būtent į pardavėją ir turėtų kreiptis. Tai būtų efektyviausias būdas pirkėjui kompensuotis praradimus.
Tuo tarpu mūsų atsakomybė pasireikš prieš šalį, kuri užsakė pervežimą iš mūsų bendrovės. Šios atsakomybės mes nevengsime, nes tiek retos klaidos, tiek tokių klaidų padarinių ištaisymas yra verslo kasdienos dalis. Viliamės, kad pirkėjui pavyks operatyviai išspręsti šią problemą ir tikrai atsiprašome už sukurtus nepatogumus“, – Lrytas.lt komentavo ji.
Į ką kreiptis?
Lrytas.lt pabandė išsiaiškinti, į ką iš tiesų reikėtų kreiptis tokioje situacijoje: siuntą pradanginusią pervežimo įmonę ar internetinę parduotuvę, kuri buvo atsakinga už tai, kad pirkėją pasiektų prekė.
Situaciją komentavo LR Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų reguliavimo departamento direktoriaus vyresnioji patarėja Indrė Jurgelionienė:
„Iš pateiktos situacijos matyti, kad klausimas yra susijęs su e.komercija: pirkėjas sudaro nuotolinę sutartį ir susitaria dėl daikto įsigijimo iš pardavėjo, kuris organizuoja daikto nukeliavimą iki pirkėjo. Vertinant pašto srities reguliavimo kontekste, šiame procese dalyvauja trys asmenys: siuntėjas, gavėjas ir pašto paslaugos teikėjas.
Šiuo atveju siuntėjas yra Kinijos įmonė, kuri susitaria su pašto paslaugos teikėju dėl pašto siuntos pristatymo gavėjui. Jei pašto siunta dingsta, sugadinama ar joje trūksta daiktų, reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi teisę pareikšti būtent pašto siuntos siuntėjas. Paprastai gavėjas turi teisę į žalos atlyginimą tik tokiu atveju, jei siuntėjas patvirtina, kad žalos atlyginimo atsisako.
Iš situacijos nėra aišku, kokia pašto paslauga buvo užsakyta ir kokia pašto siuntos rūšis buvo pasirinkta. Pažymime, kad siuntėjas žalos atlyginimo, lygaus siunčiamo daikto pašto siuntoje vertei, tikėtis galėtų tik tada, kai siunčiama įvertintoji pašto siunta, paprastai papildomai sumokant didesnę paslaugos kainą.
Pašto siuntos rūšį renkasi siuntėjas, išsiųsdamas siuntą. Atsižvelgiant į tai, kad žala dėl pašto siuntų praradimo, sugadinimo ar išplėšimo atlyginama tik registruotosios ir įvertintosios pašto siuntos siuntimo atveju, siuntėjas turėtų įvertinti pašto siuntos turinio svarbą ir galimą žalos atlyginimą ir atsižvelgdamas į tai pasirinkti, kokia konkrečia pašto siunta siųsti daiktus.
Šiuo atveju patartume skaitytojui, kuris laikytinas gavėju pašto srityje vartojamų sąvokų prasme, susisiekti su Kinijos įmone, kad ji pagal jos nacionalinius teisės aktus kreiptųsi į pašto paslaugos teikėją dėl dingusios pašto siuntos ir žalos atlyginimo.“
