Kiekvieną parą – po kelis kartus. Tiek prieš porą savaičių degė apleista turgavietė Fabijoniškėse. Nors pareigūnai dėl padegimų pradėjo ikiteisminį tyrimą, atsakymą jie galėjo surasti nuo karščio apsilydžiusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte, vis dar tebekabančiame ant geltono turgaus paviljono sienos.
Pasirodo, dar prieš trejus metus taip ir neprigijusios turgavietės savininkė bendrovė „Vilvatėja“ turėjo išsikraustyti iš sklypo, kurį susigrąžino dvi vilnietės.
Likusioje teritorijoje geltoni paviljonai turi būti nuversti iki šių metų spalio, tačiau neatrodo, kad išsikraustymo darbai būtų pajudėję.
Tad turgavietės kraustynes kažkas pradėjo nelaukdamas nustatyto termino, dviem mėnesiais anksčiau.
Juo labiau kad šalia jau seniai suprojektuota Šiaurinės gatvė, netrukus prasidės jos tiesimo darbai.
Visi gaisrai – rugpjūtį
Ugniagesiai rugpjūčio viduryje nerimastingai skelbė: Vilniaus padegimų žemėlapyje atsirado naujas adresas.
Į apleistą turgavietę tarp Fabijoniškių ir Gelvonų gatvių gaisrininkai važiavo kiekvieną parą, kartais ir po kelis kartus.
Po vieno karšto savaitgalio jie skundėsi, kad per dieną gesinti paviljonų teko skubėti net tris kartus.
Visi padegimai buvo panašūs: atvažiavę gaisrininkai rasdavo paviljonuose liepsnojančias šiukšles. Kartą liepsna buvo taip įsisiautėjusi, kad apdegė net šeši kioskai.
Viename paviljonų automobilių servisą įsirengęs Viktoras prisiminė, kad pirmiausia buvo padegtas turgavietės direktoriaus kabinetas, o paskui – šalia esantys kioskai.
Paklaustas, ar prieš gaisrus matė turgavietėje slampinėjančius įtartinus asmenis, Viktoras šyptelėjo: „Geras klausimas. Ir aš norėčiau sužinoti, kas ir kodėl padeginėja paviljonus.“
Siekė susigrąžinti žemę
Dėl bendrovei „Vilvatėja“ priklausančios turgavietės teismai keletą metų buvo užversti bylomis. Iš pradžių – dėl sutartu laiku nepastatytų paviljonų, paskui – dėl jų kokybės.
Su įmone santykius aiškinosi turgavietėje ketinę įsikurti verslininkai.
Vėliau prasidėjo teismų maratonai dėl turgavietės iškraustymo.
Ilgiausiai bylinėtis teko žemės sklypą ties Gelvonų gatve ketinusioms susigrąžinti dviem vilnietėms.
Tiesa, iš pradžių joms teko ginčytis su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybe, kurios kaskart atsisakydavo suformuoti sklypus nuosavybės teisėms atkurti.
Moterims teko įrodinėti, kad turgavietės įrengimas nepriskirtinas prie atvejų, kai žemė išperkama iš piliečių.
Siekis susigrąžinti žemę ties būsima Šiaurine gatve suprantamas.
Nekilnojamojo turto vertintojų tvirtinimu, toje vietoje aro kaina jau pakilo iki 10–15 tūkst. eurų.
Nors dar 2015 metų gegužės mėnesį teismas nusprendė, kad „Vilvatėja“ privalo per mėnesį iškraustyti kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją, turgavietė atsisveikinti su savininkėms priklausančia žeme nė neketino.
Terminas – iki spalio
Šių metų balandžio mėnesį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija „Vilvatėjai“ surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo iki spalio 4 dienos nugriauti nesudėtingų statinių – paviljonų – dalis ir stogelius tarp jų.
Jie užima 287 kvadratinius metrus valstybinės žemės.
Spalio 5 dieną „Vilvatėjos“ atstovas kviečiamas dalyvauti patikrinime, tik kažin ar jis pasirodys.
Taip pat sunku tikėtis, kad per mėnesį vietoj turgavietės atsiras dykvietė.
Neįvykdžius privalomojo nurodymo jis bus perduotas antstoliui.
Suprantama, tai užtruktų ne vieną mėnesį.
„Sostinei“ nepavyko susisiekti su „Vilvatėjos“ direktoriumi Viktoru Maginu – jo telefonas išjungtas.
Padegimai – nuo Šnipiškių iki Žvėryno
Padegimų banga prieš dešimtmetį buvo apėmusi Šnipiškes, Užupį ir Žvėryną. Prestižiniuose rajonuose liepsnojo ne tik tušti namai, bet ir statiniai, kuriuose buvo gyventojų. Buvo padeginėjami ir sandėliukai, kiti ūkio pastatai.
Padegimais buvo siekiama įbauginti gyventojus arba ugnimi sunaikinti griuvenas, kad vėliau toje vietoje prasidėtų statybos.
Ugniagesiai padegimų piku vadina 2005–2007 metus, kai buvo užregistruotos atitinkamai 102, 79 ir 53 tokios nusikalstamos veikos.
Vien per 2005 metų sausį Šnipiškėse buvo padegta 11 senų medinių namų.
Tais laikais savivaldybė, siūlydama priemones padegimams sutramdyti, ketino stabdyti detaliojo plano rengimo procedūras tais atvejais, jeigu po gaisro pradėtas ikiteisminis tyrimas įtariant tyčinį padegimą.
Pirmas etapas – iki Fabijoniškių
Apie planus tiesti Šiaurinę gatvę savivaldybė skelbė jau praėjusiais metais. Iš pradžių ji sujungtų vakarinį aplinkkelį su Šeškine.
Vėliau ši gatvė dubliuotų pralaidumo ribą pasiekusią Ozo gatvę ir įsilietų į Kalvarijų gatvę. Šiaurinės gatvės labai reikėtų, jei būtų pastatytas nacionalinis stadionas prie pramogų ir prekybos centro „Akropolis“.
Šiaurinė gatvė planuota jau seniai, jai palikta erdvės tarp gyvenamųjų rajonų. Tačiau Fabijoniškėse toje vietoje atsirado rakštis – niekaip neiškraustoma turgavietė.
Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad Šiaurinė gatvė bus 6 eismo juostų, su 2–5 metrų skiriamąja juosta.
Per pirmąjį etapą ketinama nutiesti gatvės atkarpą nuo vakarinio aplinkkelio iki jungties su Fabijoniškių gatve.
