VMI darbuotojams suskaičiavus grynuosius pinigus patikrintų klubų kasos aparatuose, neatitikimų rasta kone pusėje: vienur galimai neapskaitytos pajamos siekė iki 10 proc., o kitur – net nuo 50 iki 80 proc. tos nakties pardavimų; kasos kvitas dažniausiai buvo neišduotas atsiskaičius bare, viename iš klubų buvo neapskaitytas ir įėjimo mokestis. Be minėtų pažeidimų, patikrinimų metu nustatyta ir kitų – nepateikti kasos operacijų žurnalai, alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašai, kiti dokumentai, kuriuos būtina turėti veiklos vietose.
„VMI vizitai naktiniuose klubuose – tai tik viena iš numatytų priemonių, taikomų prižiūrint viešojo maitinimo sektorių, jie bus tęsiami ir toliau. Praėjusio savaitgalio kontrolės veiksmų rezultatai tik patvirtina, jog nemaža dalis šių įstaigų neužtikrina tvarkos ir vis dar yra linkę nepaisyti mokestinės drausmės. Šalies naktiniai klubai pasirinktinai tikrinami nuolat, o nustatomi pažeidimai kartojasi. Vieni dažniausių pažeidimų – pinigų neatitikimas įstaigų kasose, t. y. perteklius arba trūkumas. Tai rodo, jog įmonėje, siekiant išvengti mokesčių, galimai neapskaitomos visos gautos pajamos“, – sako Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas.
Staigmeną pateikė vienas Kauno centre veikiantis klubas – pagalbinėse patalpose esančiame seife rasta 650 eurų suma, kurios darbuotojai negalėjo nei pagrįsti, nei paaiškinti, iš kur šie grynieji. Be to, klube prekiauta nežinia kur įsigytais brangiais gėrimais – tekila, romu, viskiu. Mokesčių inspektoriams paprašius baro alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų paaiškėjo, kad maždaug trečdalis jų neturi. Neaiškūs alkoholiniai gėrimai, kurių pardavimo vertė – apie 1290 eurų, buvo išimti iš prekybos. Verslininkai žadėjo dokumentus surasti – „ieško“ iki šiol.
„Viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius – viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai VMI šiemet skiria padidintą dėmesį. Įgyvendinamos ilgalaikio stebėjimo, kontrolės bei kt. priemonės, kuriomis siekiama mažinti pajamų neapskaitymo bei mokesčių vengimo mastą šiame sektoriuje, jau duoda akivaizdžių rezultatų: išaugo ne tik sumokėti mokesčiai, bet gerėja ir įmonių, kurios dėl tam tikrų rizikų buvo atrinktos stebėjimo/kontrolės veiksmams, rezultatai. Vienas požymių – tai augantis įmonių vidutinis pardavimų/pirkimų santykis, kuris atspindi situaciją įmonėje, jos elgseną: jei bendrai sektoriuje šis pokytis sudarė 4,3 proc., tai stebimų įmonių aibėje – net 14,4 proc.“, – teigia Klaipėdos AVMI viršininkas, pabrėžęs, jog mažesnis pardavimų/pirkimų santykis leidžia įtarti, kad įmonės deklaruoja ne visas pajamas arba galimai padidina prekių ir paslaugų įsigijimus.
Pasak A. Morkūno, stebimos įmonių aibės sumokėti mokesčiai šiemet augo kone dvigubai sparčiau nei viso sektoriaus ir, lyginat su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 31,3 proc. – vien 202 šiuo metu stebimos įmonės į biudžetą sumokėjo apie 2,2 mln. eurų daugiau nei pernai. Didžiausią įtaką tam turėjo išaugęs deklaruotas mokėtinas PVM.
Kita palanki žinia – kone visi verslininkai, su kuriais pasikvietusi pokalbiui VMI aptarė abejotinus jų veiklos rodiklius, įsipareigojo juos pagerinti. Tad teigiamų poslinkių laukiama ir ateityje, taip pat tikimasi, kad griežtųjų kontrolės procedūrų, kurios yra vienas brangiausių mokesčių administravimo procesų, stebimoms įmonėms taikyti neprireiks. VMI pažymi, kad visų pirma siekia bendradarbiauti su verslu ir ragina įmones pasitaisyti pačias. Siekiama, kad tai būtų ne vienkartiniai pasitaisymai, o ilgalaikiai elgsenos pokyčiai, atsispindintys pirmiausia veiklos rezultatuose.
