Kaimyninėje šalyje jau rengiamas įstatymas, kuriuo siekiama prigesinti kompanijų ar net fizinių asmenų norą išsikelti į šalis, kuriose mokesčių sistema palankesnė.
Lenkai neketina to uždrausti – juk Europos Sąjungoje tiek žmonių, tiek kapitalo judėjimas yra visiškai laisvas. Tačiau mokesčiai už persikėlimą bus drakoniški.
Atims penktadalį įmonės
Pagal projektą, persikelti nusprendusi įmonė turės kreiptis į Finansų ministeriją, kad ji apskaičiuotų jos vertę. Jei ji bus didesnė nei 2 milijonai zlotų (467 tūkst. eurų), 19 procentų nuo šios sumos teks atiduoti Lenkijos iždui.
Žymią dalį turto persikraustant į kitą šalį gali tekti atiduoti ir privatiems asmenims. Projekte žadama neliesti nekilnojamojo turto, o sumokėti reikės vien už susikurto verslo bei įgytų vertybinių popierių, bankinių indėlių vertę.
Jei emigruoti nutarusio fizinio asmens pajamos viršys taip pat 2 milijonus zlotų, jam teks sumokėti 3 procentus nuo šios sumos. Tačiau jeigu išvykstantysis nenorės atskleisti turtų dydžio, inspektoriai jį apskaičiuos apytikriai ir uždės 19 procentų mokestį.
Lyg ekonominė baudžiava
Tokius mokesčius privalės sumokėti ne vien Lenkijos piliečiai, bet ir asmenys, kurie šioje šalyje gyveno bent penkerius metus, o vėliau panūdo išsikraustyti ir išsivežti susikurtą verslą bei čia uždirbtas pajamas.
Lenkijos finansų viceministras Pawelas Gruza pareiškė, kad taip bus siekiama kovoti su verslininkais, kurie nenori Lenkijoje sąžiningai sumokėti privalomų mokesčių.
Viceministras taip pat priminė, kad Briuselio nurodymu tokį mokesčių sugriežtinimą iki 2020 metų turi įvesti visos ES narės.
Tačiau verslo dienraštis „Puls Biznesu“ tvirtino, jog ES direktyva yra labai aptaki, suteikianti kiekvienai šaliai galimybę pačiai apsispręsti, kaip kovoti su tokiu mokesčių vengimu.
Dalis ekonomistų įspėjo, kad jei Lenkija priims labai griežtą įstatymą, tai gali atbaidyti užsienio investuotojus. Verslo analitikas Marekas Zuberis įstatymo nuostatas prilygino savotiškam ekonominės baudžiavos įvedimui.
Įspėjo dėl teismų
M.Zuberis stebėjosi, kad, pavyzdžiui, Danija apmokestino pajamas iš spekuliacijų vertybiniais popieriais, o Lenkijoje norima apmokestinti pačius vertybinius popierius.
Anot analitiko, naujasis mokestis labiausiai smogs smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, o didžiosios sugebės apeiti įstatymą.
Savo ruožtu teisininkas Piotras Augustyniakas priminė, jog Briuselis ragina sugriežtinti įmonių apmokestinimą, o Lenkija ketina įstatymą taikyti ir privatiems asmenims.
Anot jo, Varšuvos rengiamo įstatymo užmojai yra per griežti, o subjektyvūs Finansų ministerijos valdininkų apskaičiavimai gali lemti daugybę teismų prieš Lenkijos valstybę.
