Emigrantai ar jų artimieji mielai naudojasi vadinamųjų mažų sąnaudų oro bendrovių paslaugomis ir pernelyg nepurkštauja atsidūrę už pusšimčio mylių nuo Londono veikiančiuose oro uostuose.
Jiems svarbiausia – kelionės kaina.
Visai kas kita – turtingieji Jungtinės Karalystės investuotojai, kurie rauko nosį vien sužinoję, kad reikės skristi pigiuoju lėktuvu.
Štai viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ specialistai apskaičiavo, kad nesant verslininkams patrauklaus skrydžio į Londoną mūsų šalis kasmet praranda mažiausiai 186 mln. eurų investicijų, o ateityje ši suma gali dar išaugti.
Keisti situaciją iš esmės užsimojo Ūkio ir Susisiekimo ministerijos, taip pat Vilniaus savivaldybė, pažadėjusios dosnią paramą vežėjui, sutikusiam atidaryti nuolatinius skrydžius iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą.
Ministrai juos paskelbė net gyvybiškai svarbiais socialinei bei ekonominei šalies plėtrai.
Tiesa, paramos sąlygas kūrę valdininkai nusprendė pasunkinti užduotį galimiems vežėjams. Viena jų – lėktuve turi būti ne mažiau kaip 98 vietos keleiviams.
Tarp aviacijos specialistų iškart užvirė diskusija, kodėl pasirinktas būtent toks skaičius. Jau vien tik dėl patogumo buvo galima įrašyti 100.
Kol kas pavyksta rasti tik vieną logišką paaiškinimą – konkurso sąlygos parengtos mūsų kaimynų lenkų bendrovei, kuri neseniai paskelbė apie planus aktyviai plėsti savo veiklą Londono Sičio oro uoste ir labai ieško šiems skrydžiams reikalingų lėktuvų.
Sutapimas – jie puikiai atitinka konkurso sąlygas! O jeigu jose būtų nurodytos ir lėktuvo fiuzeliažo spalvos, išrinkti laimėtoją būtų dar paprasčiau.
