„Jei tik imame kalbėti apie atlyginimų didinimą, darbo sąlygų gerinimą, darbdaviai išsyk pradeda mus gąsdinti atleidimais“, – pastebi pašnekovė, paklausta, ar darbuotojai nebijo tokių prekybininkų kalbų bei priduria, kad darbuotojų prekybos sektoriuje ir taip labai trūksta.
Pastaruoju metu aktyviai svarstomi siūlymai uždrausti didiesiems prekybos tinklams dirbti švenčių dienomis nėra naujiena. Tokią idėją kėlė ir praėjusios kadencijos Seimo nariai, aktyvios diskusijos vyko dar 2007-aisiais.
2007-aisias didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“ buvo susitarę nebedirbti per didžiąsias šventes – Kalėdas ir Naujuosius Metus bei Velykas, – tačiau vėliau susitarimas tradicija netapo. Prekybos centrai nedirbo tik vieną kartą – per Kalėdas.
Pirminė diskusijų idėja ir esminis argumentas buvo tai, kad prekybos tinklų darbuotojai turi turėti teisę šventes leisti su šeima, o ne kasoje ar parduotuvės salėje. Dabartinės vyriausybės atstovai didžiųjų prekybos tinklų darbo ribojime įžvelgia galimybę didinti konkurenciją, gerinti mažųjų prekybininkų padėtį ir tokiu būdu užkirsti kelią kainų augimui.
Tačiau kai kurie ekonomistai, politikai tvirtina, jog teigiamo poveikio kainoms toks sprendimas neturės, netgi suveiks priešingai. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia, kad švenčių dienomis bei sekmadieniais norėtų nedirbti ir mažesnių parduotuvių darbuotojai.
„Vyriausybė turėtų ieškoti smulkiojo verslo skatinimo mechanizmų, tačiau visi darbuotojai – lygūs, todėl mes pasisakome už tai, kad sekmadieniais ar per šventes turėtų nedirbti visi. Tai yra susiję su šeimos ir darbo santykių derinimu – vienu ES prioritetų.
Nebegali žmogus vergauti, dirbti iki pat išnaktų be oraus atlyginimo ir dar neturėti laisvos dienos pabūti su šeima“, – LRT.lt sako LPSK vadovė I.Ruginienė.
Tikisi diskusijų dėl mažųjų prekybininkų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad tai, ar papildomi laisvadieniai turėtų galioti tik didiesiems prekybos tinklams – diskusijų klausimas.
„Manau, kad tikslas yra nukreiptas į kritinę masę, nes dirbančių žmonių skaičius prekybos tinkluose didžiulis. Tos mažesnės parduotuvėlės ir šiaip neretai nedirba sekmadieniais. Ar joms atsirastų daugiau galimybių atsidaryti sekmadieniais, būtų jų sprendimas. Galbūt tai atvertų galimybes mažiesiems.
Tačiau taip, tai yra diskusijų dalykas – ribojimą taikyti visiems ar ne visiems. Mano manymu, jei jau svarstome darbo ribojimą sekmadieniais, reikėtų pradėti nuo vieno sekmadienio per mėnesį ir ne visomis šventinėmis dienomis.
Visa kita palikti savireguliacijai, leisti spręsti patiems prekybos tinklams. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje egzistuoja prekybinis turizmas – čia apsipirkinėti atvyksta žmonės iš Baltarusijos“, – kalba S.Jakeliūnas.
Premjero Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas tikina, kad kol kas prekybos tinklų darbo ribojimo idėja – pradinėje stadijoje, o kol bus priimtas sprendimas, laukia dar ne viena diskusija.
„Kalbant apie prekybos tinklų darbo laiko ribojimą pabrėžčiau, kad kol kas tai – pradinė, su visuomene ir interesų grupėmis dar neišdiskutuota idėja. Šiandien dar neaišku ir niekas nepasakys, koks bus galutinis sprendimas, ar jis palies tik prekybos tinklus, ar ir mažesnes, specializuotas parduotuves. Tai bus diskutuojama, visos pusės bus išklausytos, neatmestinas variantas, kad bus pasiūlytas ir sprendimas, kuris galiotų ne tik didiesiems prekybos tinklams.
Kita vertus, idėjos dėl prekybos tinklų darbo laiko trumpinimo šalininkai teigia, kad tai taptų paskata ir galimybe mažoms ar specializuotoms parduotuvėms konkuruoti su prekybos tinklais (nes kainomis konkuruoti sudėtinga, galbūt ir neįmanoma), rasti savo nišą bei joje įsitvirtinti – į šiuos argumentus irgi bus atsižvelgiama.
Be to, kalbama ir apie tai, kad mažos parduotuvės galėtų perimti kai kuriose Europos šalyse galiojančią praktiką, kuomet sekmadieniais ir švenčių dienomis juose dirba – jei nori – ne samdomi darbuotojai, o patys savininkai“, – aiškina T.Beržinskas.
Prie gąsdinimų atleidimais jau priprato
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas LRT RADIJUI praėjusią savaitę sakė, kad prekybos tinklų nedarbas sekmadieniais ir švenčių dienomis padidintų kainas ir priverstų darbdavius atsisakyti tūkstančių darbo vietų.
„Jei būtų priimtas sprendimas drausti sekmadieniais, tektų kalbėti apie mažiausiai 3-4 tūkst. sumažėjusių darbo vietų vien tik tiesiogiai didžiuosiuose prekybos tinkluose. Darbo vietų taip pat mažėtų ir susijusiose objektuose, kadangi aplink juos yra nemažai nuomininkų“, – tvirtino L.Vilimas.
LPSK vadovė I.Ruginienė teigia, kad darbdavių kalbos apie darbo vietų mažinimą, kada imama diskutuoti apie darbuotojų sąlygų gerinimą, nebestebina.
„Kalbos apie tai, kad dėl tokių pakeitimų prekybos sektorius neteks 3–4 tūkst. darbo vietų – įprastas gąsdinimo įrankis, kuris visada atsiranda, pradėjus kalbą apie bet kokias darbuotojų socialines garantijas.
Jei tik imame kalbėti apie atlyginimų didinimą, darbo sąlygų gerinimą, prekybininkai, darbdaviai išsyk pradeda mus gąsdinti atleidimais. Tai yra prekybininkų spaudimo priemonė vyriausybei ir profesinėms sąjungoms.
Neinama socialinio dialogo keliu, nebandoma pagerinti sąlygų darbuotojams, viskas daroma, siekiant nuneigti pasiūlymus. Tačiau visas tas iniciatyvas turime ne mes galvoti, darbdaviai turi pasirūpinti, kad darbuotojai būtų laimingi savo darbo vietose“, – kalba I.Ruginienė.
Pašnekovės teigimu, LPSK yra išanalizavusi situaciją, atlikusi skaičiavimus ir nemato priežasčių atleidimams.
„Jei bus atleidimų, tai tik dėl kažkokių asmeninių prekybos darbdavių įsitikinimų. Šiuo metu darbuotojų ypatingai trūksta – prekybos sektorius yra pirmoje vietoje pagal darbuotojų trūkumą.
Antra vertus, dėl to, kad sekmadienį ar šventinę dieną nedirbs parduotuvės, žmonės nepradės apsipirkinėti mažiau. Jei sekmadienį parduotuvės nedirbs, žmonės daugiau pirks šeštadienį, o tai reiškia, kad tą dieną reikės daugiau darbuotojų“, – tikina I.Ruginienė.
