Nepraleista pro akis, kad spalvoti vyriški marškiniai Ispanijoje bei moteriškos „Deichmann“ basutės Lenkijoje buvo ketvirtadaliu pigesnės nei pas mus. Bet bendra išvada tokia, kad vidurkį Lietuva viršijo vos daugiau nei procentu.
Nelabai vykusį tyrimą, kuris kainavo 660 eurų, būtų galima pamiršti, bet prekybininkai įtaria, kad laikas jam buvo pasirinktas neatsitiktinai.
Anot juos vienijančios asociacijos vadovo L.Vilimo, pastaruoju metu iš Vyriausybės vis dažniau girdėti kalbų apie galimybes riboti kainas ar trumpinti darbo laiką.
Dėl pastarojo siūlymo jau pradėtos diskusijos, mat Seime yra norinčių uždaryti parduotuves sekmadieniais. Nieko blogo gal ir nenutiktų, nes nuo tokios tvarkos neišmirė nei vokiečiai, nei kaimynai lenkai.
Kur kas įdomiau, kad parlamento Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis ėmė svarstyti, jog sumažinus prekybos tinklų įtaką ir apribojus jų darbo laiką neva įmanoma pažaboti prekių ir paslaugų kainų augimą. Ekonomistai, mokykitės!
Lietuvos žemdirbius šįmet išvargino sausra, todėl, prikūlę mažiau grūdų ir nuėmę mažiau daržovių, jie neslepia, kad šios gėrybės kainuoja daugiau nei pernai. Atitinkamai turės brangti ir duona, ir manų košė.
Aišku, valdantieji tvirtina suvaldysiantys šiuos procesus, kad tik pirkėjai nebūtų nuskriausti. Tik kaip? Galbūt, sekant logika, kad konkurencija auga ribojant darbo laiką, bus uždrausta ūkininkams triūsti, tarkime, ketvirtadieniais po lietaus? Bet ar nuo to daržuose pagausės morkų?
Nuo kitų metų teks kelti ir elektros kainas. Verslas jau dabar moka brangiau, o netrukus tai turėtų pajusti ir gyventojai.
Juk pirmąjį šių metų pusmetį „Nord Pool“ biržoje vidutinė kaina siekė 39 eurus už megavatvalandę – 50 procentų daugiau nei 2014–2017 metų vidurkis.
Dabar Lietuvoje elektra dar pabrango, nes, kol remontuojama jungtis su Švedija, pigesnės nei įsigyti, nei juo labiau pasigaminti niekaip neįmanoma.
Bet juk kitąmet laukia ir savivaldos, ir Europos Parlamento, ir net prezidento rinkimai. Ar gali valstiečiai ramiai stebėti, kaip jų rinkėjai bus papiktinti brangsiančios elektros?
Tikrai ne, juk prisiminkime, kaip kalafioras sumaitojo socialdemokratų reitingus.
Lieka viena išeitis – priversti valstybės valdomas kompanijas energiją piginti kaip įmanoma mažiau, o gal ir išvis nekeisti kainų.
Aišku, tuomet tektų atsisveikinti su jų mokamais dividendais, o pinigų juk reikės ir numatytoms didinti pensijoms, ir gausiau pabirsiantiems vaiko pinigams. Ar neteks dairytis kokios nors burtų lazdelės?
Stebuklus valstiečiai žada dėl šildymo, nors šilumininkai neslepia, kad jis brangs.
Tiesiog smarkiai pakilo biokuro kaina, dujos taip pat neatpigo, todėl didmiesčių gyventojams šilti būstai jau po poros mėnesių gali atsieiti mažiausiai dešimtadaliu brangiau nei iki šiol. Beje, malkų kainos atitinkamai irgi stryktelėjo.
Premjeras S.Skvernelis sugebėjo išspausti, kad čia tik bandoma prisidengti žaliavų kainomis, tačiau valstybės imsis veiksmų, ir viskas bus gerai. Kokių?
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas atskleidė – biokuro tiekėjai bus verčiami jį parduoti tuojau pat, o ne laukti, kol pabrangs. Juk reikia paisyti ir vartotojų interesų, o ne tik naudos sau.
Valstybines urėdijas kokiu nors dekretu gal ir priversi taip elgtis, nors paskui jos atseikės mažiau dividendų, o atitinkamai mažiau biudžete bus ir lėšų kompensacijoms už šildymą. O gal ir privačias įmones valstiečiai išmokys numoti ranka į didesnes pajamas, o gal net nuostolius?
Kaip gražiai tai siejasi su pagal plotą didžiausia pasaulio valstybe, kurios mėsininkai ėmė spausti vyriausybę, kad ji įsikištų ir lieptų prekybininkams jų produkciją pirkti brangiau, nes žaliavos kaina tai pakilo.
Vargu ar kas nors nustebtų, jei Kremlius pradėtų diktuoti kainas. Lietuva turėtų būti labiau pažengusi rinkos ekonomikos keliu, bet pasiklausius valdančiųjų pažadų atrodo, kad tai – tik iliuzija.
