1. Pirmieji keleiviai oro balionu: gaidys, antis ir avis.
1783 metais Prancūzijoje buvo išbandytas pirmasis karšto oro balionas, kurio keleiviais pasirinkti minėtieji gyvūnai. Avis buvo pasirinkta kaip alternatyva žmogui, kad būtų galima nustatyti aukščio poveikį jam. Na, o gaidys su antimi, kad kontroliuotų eksperimento situaciją, kadangi abu šie gyvūnai galėjo patys skristi. Pririštas ant virvės oro balionas skriejo aštuonias minutes, pasiekdamas 1500 pėdų aukštį. Nukeliavęs 2 mylias, jis saugiai pasiekė žemės paviršių, žala gyvūnams nebuvo padaryta.
2. Pirmojo piloto pasirinkimas.
Kai atėjo laikas išsirinkti pirmąjį pilotą skrydžiui, Liudvikas XVI nenorėjo būti atsakingas už galimus nelaimingus atsitikimus, todėl nusprendė, jog oro balionu pakilti turėtų iki gyvos galvos nuteisti nusikaltėliai, kadangi jie vis tiek mirs. Laimei, nuo šio savo pasirinkimo jis buvo atkalbėtas ir pirmaisiais pilotais tapo mokslininkas Jean-François Pilâtre De Rozier bei aristokratas François Laurent d’Arlandes.
3. Pirmasis pilotas tapo pirmąją skrydžio auka.
Po savo pirmojo skrydžio, praėjus dvejiems metams, De Rozier nusprendė pasiekti dar vieną pasaulio rekordą. Jo idėja buvo perskristi Lamanšo sąsiaurį naujos rūšies balionu, kuris buvo užpildytas pusiau karštu oru, pusiau vandeniliu. Sėkmingai pakilus, vos po 30 minučių, oro balionas susprogo ir Rozier su savo antruoju pilotu žuvo. Šis nelaimingas atsitikimas jam atnešė netikėtą pasaulio rekordą – pirmasis žmogus skridęs oru balionu ir pirmasis žmogus jame miręs.
4. Oro balionų dvikovos.
1808 metais du prancūzai įsimylėjo garsiąją operos šokėją ir dėl jos meilės susikovė tiesiog ore. Kol žmonės rinkosi apačioje, miesto aikštėje, tikėdamasi pamatyti „oro balionų lenktynes“, vyrai išsitraukė šaunamuosius ginklus ir nusitaikė į vienas kito balionus. Du šūviai buvo staiga paleisti. Vienas balionas prakiuro ir susmuko ant pastato, kartu nužudydamas ir savo keleivį. Kitas sėkmingai nusileido ant žemės ir iškovojo mylimosios moters ranką.
5. Priešingai nei kitas transporto priemones – oro balionų neįmanoma valdyti.
Tikriausiai sunku įsivaizduoti, kaip galima nevairuoti transporto priemonės? Automobilyje ar dviratyje sukiojame vairą, riedučius valdome kojomis, o tai kaip tada su karšto oro balionu? Iš tikrųjų, tai yra trys pagrindinės karšto oro baliono dalys: degiklis – jis sukuria šilumą, kuri kyla; tuomet karštas oras pripildo kupolą (pagrindinę baliono dalį); kai jis yra pilnas, tai nuo žemės paviršiaus atsiplėšia krepšys ir oro balionas pakyla. Bet jame nėra jokio valdymo sraigtelio! Pilotas yra visiškai priklausomas nuo vėjo gūsių malonės. Kadangi vėjo greitis yra skirtingas priklausomai nuo aukščio, pilotas atsakingai klausosi jo gūsių ir įjungia arba išjungia degiklį, kad palaikytų tolygų oro baliono skridimą. Ar kuomet galėjote pagalvoti, kad jūsų kelionės kryptis bus visiškai priklausoma nuo oro sąlygų?
6. Daugiausiai pakilusių karšto oro balionų galite išvysti festivalyje!
Didžiausias karšto oro balionų festivalis kiekvienais metais yra organizuojamas Naujojoje Meksikoje. Per balionų fiestą gyventojai ir miesto svečiai net devynias dienas gali stebėti daugiau kaip 700 įvairiausių formų karšto oro balionų. Ir nėra jokių specialių vietų, kur galėtum juos stebėti. Jūs galite tiesiog vaikščioti po teritoriją, kuri yra tokio dydžio kaip 54 futbolo aikštynai, ir stebėti balionus skriejant tiesiai Jums virš galvos! Ar įsivaizduojate koks nuostabus, tai vaizdas!?
7. Lietus – didžiausias priešas.
Karšto oro balionu nepatartina skristi lyjant. Karštis, esantis oro baliono kupole, gali taip įkaitinti lietaus lašus, nukritusius ant jo paviršiaus, kad jie taps karštesni už verdantį vandenį ir pradegins baliono paviršių.
8. Šampanas – po kiekvieno skrydžio.
Šis faktas, tikriausiai, daug kam jau yra žinomas, jog nusileidus oro balionu kiekvieną kartą yra išaunamas šampanas. Tačiau ar visi susimąstėme, iš kur kilo tokia tradicija? Pasak legendos, ūkininkai ankščiau tikėję, kad besileidžiantys karšto oro balionai ant jų turimos žemės iš tikrųjų yra iš dangaus nusileidžiantys drakonai. Kad nuramintų ūkininkų baimę ir palaikytų taiką, karšto oro balionų pilotai po kiekvieno skrydžio su jais pasidalindavo putojančio vyno burbuliukais.
9. Oro balionai – ne tik meilės simbolis.
Kai galvojame apie skrydį karšto oro balionu, mintyse dažnai sukasi romantiški vaizdai, taika bei ramybė, nebent esi puikus istorijos žinovas. Praeityje, kai vyko Amerikos civilinis karas, karšto oro balionai buvo naudojami žvalgybos misijoms abiejose kariaujančiose pusėse.
10. Karšto oro balionai su stikliniu dugnu?
Įsivaizduokite sklendimą kelių tūkstančių pėdų aukštyje, kai viskas, kas yra tarp jūsų ir žemės paviršiaus, tai stiklas. Visa tai teko patirti keleiviams 2010 metais, kai Christian Brown pristatė savo pirmąjį karšto oro balioną su stikliniu krepšio dugnu tarptautinėje Bristolio balionų fiestoje. Christian Brown komentuodamas tokį skrydį vietiniai britų spaudai, pasakė: „bandomasis skrydis buvo gąsdinantis ir baigėsi tuo, jog keleiviai tiesiog spiegė iš baimės“. Po festivalio pasklido kalbos apie sumanymą įgalinti tokį skrydį visose karšto oro balionų mokyklose. Ar išdrįstumėte išbandyti?
11. Rekordinis aukštis.
Paskutinis užfiksuotas skrydžio karšto oro balionu aukščio rekordas buvo 68,986 pėdos (21,027 metrai). Šį rekordą pasiekė pilotas Vijaypat Singhania, kuris kartu su savo antruoju pilotu privalėjo dėvėti deguonies kaukes, kad išliktų gyvi tokiame aukštyje.
12. Vyriausias keleivis.
Nors skrydis oro balionu ir atrodo ypatingai ramus, tačiau tikrai ne kiekvienas senolis išdrįsta juo pakilti. Drąsiausia kada nors gyvenusi keleivė buvo 109 metų amžiaus amerikietė, kuri karšto oro balionu skrido per savo gimtąjį kraštą net valandą laiko. Šis rekordas buvo užfiksuotas 2004 metų liepos 27 dieną JAV.
