Turkijoje – pats turizmo sezono įkarštis, todėl čia apstu ir europiečių, ir turistų iš Azijos bei arabų valstybių.
Pastarosiomis dienomis drastiškai smukus liros kursui eurų ar dolerių nestokojantys atvykėliai tik trina rankomis – juk apsipirkti galima maždaug penktadaliu pigiau nei, tarkime, prieš savaitę.
Svetimšaliai apgulė ne tik turgavietes. Sostinėje Stambule prie prabangos prekių parduotuvių pastarosiomis dienomis nutįso milžiniškos eilės. Daugiausia jose stovėjo nikabais apsirengusios moterys iš arabų šalių.
Nebeparduos net naikintuvų
Nuo metų pradžios Turkijos lira JAV dolerio atžvilgiu neteko jau maždaug 40 procentų vertės, šiek tiek mažiau ji nukrito euro atžvilgiu (taip nutiko dėl stiprėjančio dolerio).
Didžiausias nuosmukis ištiko per pastarąją savaitę.
Krizė prasidėjo penktadienį, kai JAV administracija pranešė apie 50 proc. didinamus muitus turkiškam plienui, o Amerikos vadovas Donaldas Trumpas išrėžė, kad santykiai su šia valstybe, kuri turi antrą pagal dydį kariuomenę po JAV tarp NATO bloko šalių, yra pašliję.
Negana to, Baltieji rūmai sustabdė šimto naikintuvų F-35 pardavimo Turkijai sandorį.
Greitai surado atsaką
Ankara jau anksčiau apkaltino Vašingtoną pradėjus prekybos karą, kurio priežastimi tapo Turkijoje sulaikytas JAV pastorius Andrew Bransonas, todėl paskelbė apie atsakomuosius veiksmus.
Remiantis Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasirašytu dekretu, muitų tarifai JAV pagamintiems lengviesiems automobiliams padidinti iki 120 proc., o amerikietiškiems alkoholiniams gėrimams – net iki 140 proc.
Neliko be dėmesio ir kitos amerikiečių prekės – muitai lapiniam tabakui, grožio ir kosmetikos gaminiams išaugo iki 60 proc., ryžiams ir popieriui – iki 50 proc.
Dar antradienį R.T.Erdoganas tvirtino, kad bus boikotuojama ir amerikietiška elektronika.
Tačiau vakar pasirodžiusiame prekių sąraše „Apple“ ar kitų JAV kompanijų gaminiai nebuvo paminėti.
Tačiau taip gali nutikti. Mat Vašingtonas neslepia, kad jei turkai nepaleis į laisvę A.Bransono, ekonominis spaudimas šaliai bus toliau didinamas. Atitinkamai bus sulaukta ir atsakomųjų veiksmų.
Už ką reikės pirkti prekes?
Kol kas turkai gali naudotis „iPhone“ ir kitais amerikietiškais gaminiais. Tačiau vietos prekybininkai jau skambina pavojaus varpais. Ypač tie, kurie pirkėjams siūlo importinę produkciją.
Stambule esančios įrankių parduotuvės 25 metų savininkas pasakojo juos atsisiunčiantis iš Europos Sąjungos, daugiausia – Vokietijos. Tačiau jo verslas pakibo ant plauko.
Antai iki praėjusio penktadienio už vokišką grąžtą jis prašydavo 650 lirų (apie 88 eurus).
Tačiau smigus liros kursui kainą jis privalėtų kelti net iki 950 lirų, kad, išsikeitęs jas į eurus, galėtų vėl užsisakyti tokių pat gaminių. Tik vietos pirkėjai, suprantama, tiek mokėti nepasirengę.
Kitos Turkijos sostinės parduotuvės savininkas pripažino išvis nenorintis, kad šiomis dienomis joje lankytųsi klientai.
„Nežinau, už kiek parduoti turimas prekes, kad paskui galėčiau įsigyti naujų“, – aiškino verslininkas.
Neaišku, ką darys Stambulo prabangos prekių salonų savininkai, kai viskas, kas yra vitrinose, bus išpirkta. Tačiau bent jie kol kas klientų stoka skųstis negali.
Nesutaria, kas kaltas
Eiliniai turkai, neseniai perrinkę R.T.Erdoganą prezidentu, nesutaria, kas yra pastarosios savaitės sumaišties kaltininkas.
Įrankių pardavėjas svarstė, kad padėtį pakeisti gali tik šalies vyriausybė, tačiau ji nieko nedaro. „Mūsų šalis per mažai gamina pati. Dabar dėl sankcijų kaltina amerikiečius, bet tai tik atsikalbinėjimas“, – aiškino verslininkas.
Tuo metu nekilnojamojo turto brokeris Inezas tvirtino, kad prezidentas R.T.Erdoganas kaip tik kovoja už šalies ekonominę nepriklausomybę, pirmiausia – nuo Amerikos.
Televizija „CNN Turk“ paskelbė žinią, jog viename pietuose esančio Adijamano miesto restoranų galima nemokamai gauti gėrimų ir užkandžių, jei tik turistas turi įrodymų, kad į liras išsikeitė ne mažiau kaip 100 dolerių. „Mes – R.T.Ergonano pusėje“, – išdidžiai aiškino restorano savininkas.
Tuo metu dailidė Cerenas Sorgenas išvis neieškojo kaltininkų. Didžiausias jo galvos skausmas – darbuotojai, kurie ištikus tokiai krizei neabejotinai prašys padidinti atlyginimus. „Nežinau, ar galėsiu sau tai leisti“, – neslėpė verslininkas. (ELTA, „Manager-magazin.de“, LR)
