Iš Turkijos gabenamam plienui bus taikomas ne 25 proc. muito tarifas, dėl kurio ir taip piktinasi daugelis pasaulio valstybių, o net 50 proc.
Tokią žinią praėjusios savaitės pabaigoje paskelbęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė reiškinį, kuris dabar jau vadinamas Turkijos krize. Mat liros vertė vos per kelias dienas kitų valiutų atžvilgiu smuko daugiau nei penktadaliu.
Kur kas mažiau nuvertėjo Rusijos rublis, tačiau Kremliui tai – ne paguoda. Mat greičiausiai teks susitaikyti su tuo, kad šiai valstybei JAV netrukus paskelbs itin griežtas ekonomines sankcijas.
Priežastys – politinės
D.Trumpas rėžė tiesiai ir tviteryje savo sprendimą turkams taikyti gerokai didesnius ne kitiems muitus paaiškino trumpai – santykiai su šia valstybe nėra geri.
Dvi NATO narės nesutaria nuo to laiko, kai Turkijoje buvo sulaikytas JAV pastorius Andrew Brunsonas, apkaltintas šnipinėjimu ir ryšiais su Amerikoje gyvenančiu turkų dvasininku Fethullah Gülenu, kurį Ankara kaltina prieš porą metų surengus nepavykusį perversmą.
Todėl nors Baltieji rūmai ėmėsi ekonominių veiksmų, Turkijos valdžia tai vadina politiniu spaudimu.
„Jie bando paaukoti 81 milijoną turkų dėl vieno pastoriaus, – rėžė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. – Tai, ko nepavyko pasiekti provokacijomis, bandoma įgyvendinti piniginės politikos būdais. Tai yra tikras ekonominis karas.“
Teko imtis veiksmų
Greičiausiai Turkijos vadovo žodžiuose yra nemažai tiesos, tačiau bent jau pirmas šių ekonominių kautynių mūšis turkams nebuvo sėkmingas.
Lirai nuvertėjus daugiau nei penktadaliu nerimas persimetė į viso pasaulio biržas, o Turkijos centrinis bankas buvo priverstas imtis skubių veiksmų, kad palaikytų šalies finansų sistemos gyvastį.
Vakar buvo nuspręsta skirti daugiau nei 9 mlrd. eurų rinkai stabilizuoti, o komerciniams bankams garantijos užsienio valiuta padidintos kone tris kartus.
Tačiau tai negelbėjo liros, kurios kursas pamažu smigo toliau. Daugelis ekonomistų jau anksčiau įspėjo, kad nemažos infliacijos kamuojama Turkija privalo didinti palūkanų normas, bet šalies valdžia kol kas nesiryžta to padaryti.
Negana to, R.T.Erdoganas pareiškė, kad jo šalis nesikreips pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, nes taip neva būtų prarasta politinė nepriklausomybė.
Ūkiui gresia sąstingis
Ne ką saugiau jaučiasi ir Rusija. Maskvos valiutų biržoje praėjusį penktadienį JAV doleris kainavo per 67 rublius – daugiausia nuo 2016 metų balandžio, o vakar jo kaina dar labiau pakilo. Atitinkamai rublis nuvertėjo ir euro atžvilgiu.
Priežastis – numatomos JAV sankcijos. Mat Amerika pirmiausia ketina uždrausti eksportuoti į Rusiją dvigubos paskirties elektronikos prekes, o vėliau numatoma visiems valstybės kapitalo bankams neleisti vykdyti operacijų JAV.
Taip pat Vašingtonas siekia uždrausti užsienio investuotojams įsigyti Rusijos valstybės obligacijų.
Vicepremjeras Antonas Siluanovas mėgino aiškinti, kad vyriausybė ir Centrinis bankas turi visus įrankius, kuriais galės užtikrinti finansų stabilumą.
Tik investuotojai tuo nebetiki. Ankstesnės šiai šaliai taikytos sankcijos buvo labiau įspėjamosios, o dabar jos gali kliudyti ir pačios ekonomikos pamatus.
Todėl per pirmuosius septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, iš Rusijos buvo atitraukta 2,5 karto daugiau kapitalo – net 21,5 mlrd. dolerių (18,8 mlrd. eurų).
Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijos skaičiavimais, dėl naujų sankcijų šalies ekonomikos augimas galėtų sulėtėti 1–1,5 proc. punkto. O juk prieš porą mėnesių Ekonominės plėtros ministerija paskelbė, kad šįmet ūkis augs nebe 2,1 proc., kaip planuota anksčiau, o tik 1,6 proc.
Jei amerikiečių veiksmai nurėš dar pusantro procentinio punkto, Rusijos ūkį ištiks sąstingis.
Bijo kinų ir arabų
Rusijos ekonomistai siūlo receptų, kaip pakelti šalies ūkį vidaus pastangomis. Anot jų, valstybinis kapitalizmas, įsigalėjęs per pastaruosius pusantro dešimtmečio, yra neefektyvus, todėl būtina įsileisti daugiau privataus kapitalo. Kitaip tariant, imtis naujos privatizacijos.
Apie tai, kad reikia sumažinti valstybės įtaką verslui, ne kartą yra užsiminęs ir šalies prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau nuo 2006 iki 2017 metų valstybės sektoriaus dalis skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą išaugo nuo 42,8 iki 48 proc.
Mat niekam nesinori paleisti iš savo rankų įmonių, kurios saujelei išrinktųjų garantuoja milžiniškas pajamas.
Pastaruoju metu dar pasigirdo gąsdinimų, neva rimti investuotojai ir taip į Rusiją nežengtų dėl sankcijų, todėl privatizuojamą turtą pusvelčiui supirktų spekuliantai.
Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijos ekspertų nuomone, sankcijos tikrai nebus atšauktos, o investuotojus iš Vakarų gali pakeisti kapitalas iš kitos pasaulio pusės. Bet mažai kas nori, kad madas imtų diktuoti kinai arba arabai.
Kainų kelionių rengėjai nekarpys
Turkija jau trečią dešimtmetį lietuvius traukia it medus. Kai kuriomis savaitės dienomis į šios saulėtos šalies kurortus iš Vilniaus išskrenda net po kelis lėktuvus, kiekviename iš jų telpa apie 200 žmonių.
Smukus liros kursui pasigirdo spėjimų, kad gali atpigti poilsis šioje šalyje. Tačiau kelionių rengėjai tokių pažadų kol kas nedalija. Antai įmonė „Novaturas“ tvirtino besidominti šios šalies aktualijomis, tačiau kelialapių kainų neskubės karpyti, mat su turkų partneriais rankomis sukirto kur kas anksčiau ir visam sezonui, be to, paprastai atsiskaitoma eurais.
„Sutartys su Turkijos kurortų viešbučiais buvo pasirašytos dar prieš sezoną eurais, todėl atostogų kainoms vietos valiutos svyravimai įtakos neturės“, – aiškino „Novaturo“ direktorius L.Aldonis.
