Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakymą gavę politikai ragino valstybės vadovus likviduoti rusiško kapitalo „Yandex. Taxi“ paslaugą Lietuvoje, nes prisidengus ja gali būti neteisėtai renkami ir Rusijos specialiosioms tarnyboms perduodami duomenys.
Nacionalinis kibernetinis saugumo centras po atliktos analizės ir toliau rekomenduoja nenaudoti „Yandex. Taxi“ programėlės. Tačiau pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė nesiunčia ženklų, kad trauksis iš Lietuvos.
Tai liudija ir atsakymai į lrytas.lt klausimus, kuriuos raštu pateikė „Yandex. Taxi“ pasaulinės strategijos direktorius Aramas Sargsianas.
– Nulinis tarifas. Šią nemokamo pavėžėjimo reklamą „Yandex.Taxi“ Vilniuje paleido pirmąjį rugpjūčio savaitgalį. Ar tai reiškia, kad Lietuvos rinkoje situacija tapo įtempta? – paklausėme A.Sargsiano.
– Anaiptol. Tai standartinis rinkodaros pasiūlymas, kurį mes pateikiame paslaugos starto metu skirtingose šalyse ir skirtinguose miestuose.
Negaliu atskleisti, kiek žmonių pasinaudojo nemokamomis kelionėmis, tačiau mes esame labai patenkinti rezultatu ir bendru paslaugos augimu Lietuvoje.
Taip pat sulaukiame teigiamų atsiliepimų iš vartotojų. Jie įvertina savo kelionę programėlėje ir palieka mums atsiliepimus.
– „Yandex.Taxi“ šiemet įžengė į Latviją ir Estiją. Kam tokiai didelei įmonei prireikė tokios mažos Baltijos šalių rinkos?
– Mus domina visos pasaulio šalys ir rinkos.
Lietuvos pavėžėjimo programėlių ir taksi paslaugų rinka yra konkurencinga. Joje yra du ganėtinai stambūs tarptautiniai žaidėjai, kurie nėra labai stiprūs.
Taip pat yra nemažai vietinių paslaugų teikėjų, kurie nori augti.
Patys tikriausiai žinote, kad pavėžėjimo paslaugų paklausa Vilniuje yra labai didelė – piko valandomis dažnai sunku išsikviesti automobilį ir sulaukti jo per kelias minutes.
Tokias sąlygos mums yra palankios ir skverbiantis į rinką, ir planuojant pajamas.
Savo ruožtu „Yandex.Taxi“ yra programėlė, ir mes neturime nuosavų automobilių ar vairuotojų, bet dirbame su vietinėmis taksi įmonėmis ir teisėtai dirbančiais vairuotojais.
– Estijoje veiklą pradėjote gegužę. Kiek jau turite joje vartotojų?
– Ten verslas yra labai sėkmingas: automobilių išsikvietimų programėlės paklausa Taline tiesiog stulbina.
Vos per pirmąjį darbo mėnesį ja Estijos sostinėje pasinaudojo daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, ir jų skaičius toliau sparčiai auga.
Tapome stambesni beveik už visas pavežėjimo programėles Taline, ir mus lenkia tik „Taxify“. Tačiau jau judame ir link jų. Tad planuojame pradėti paslaugų teikimą dar keliuose Estijos miestuose.
– Kiek žmonių šiuo metu Lietuvoje jau yra atsisiuntę „Yandex.Taxi“ pavėžėjimo progremėlę?
– Programėlė buvo paleista Vilniuje liepos 26 d., o praėjus vos 3 dienoms Vilniuje jau buvo ja pasinaudoję 10 tūkst. žmonių.
Nuo starto praėjo maždaug dvi savaitės, ir mes sulaukėme kelis kartus daugiau vartotojų. Neviešiname tikslaus skaičiaus. Galbūt po kelių savaičių pasidalinsime pirmojo mėnesio rezultatais.
– Lietuvos nacionalinio kibertentikos centro atliktas tyrimas liudija, kad mobilioji pavėžėjimo programėlė susijusi su unikaliais adresais, priklausančiais Rusijai. Jei Lietuvoje bus galutinai nutarta, kad programėlė kelia pavojų kibernetiniam saugumui, ką darysite? Trauksitės iš rinkos?
– „Yandex.Taxi BV“ ir jos programėlė veikia griežtai pagal Lietuvoje ir ES taikomus įstatymus ir nuostatas.
Ne kartą kartojome, kad esame atviri pokalbiui su vyriausybės atstovais, ir galime jiems paaiškinti savo darbo principus. Tikimės, kad Lietuvos vyriausybė nebandys be reikalo apkalti ES kompanijos tik dėl paslaugų kilmės ir spekuliacijų apie tai.
– Jau kuris laikas kalbama apie tai, kad „Yandex.Тaxi“ kartu su „Uber“ įsteigė bendrą įmonę. Kodėl apie tai neviešinami duomenys?
– Prieš metus, „Yandex“ ir „Uber“ pranešė apie savo pavėžėjimo paslaugų verslo sujungimą keliose NVS šalyse. Jis buvo sėkmingai pabaigtas šiemet vasarį.
Nauja bendra įmonė įsikūrė Nyderlanduose. Kaip rašoma sutartyje, 59,3 proc. naujos kompanijos akcijų priklauso „Yandex.Taxi“, 36,9 proc. – „Uber“ ir 3,8 proc. – darbuotojams.
Tigranas Khudaverdianas, buvęs „Yandex.Taxi“ generalinis direktorius, tapo šio sujungto verslo generaliniu direktoriumi. Remiantis nauju susitarimu, su abejomis paslaugomis susiję darbuotojai buvo perkelti į naują bendrą technologinę platformą, sukurtą „Yandex.Taximeter“ pagrindu.
Tiesą sakant, tai buvo vienas iš populiariausių susijungimų 2017-2018 m. visame pasaulyje.
Naujoji bendra „Yandex.Taxi“ ir „Uber“ įmonė vadovauja „Yandex.Taxi BV“ – mūsų įmonei Nyderlanduose, kuri ir valdo programėlę Vilniuje.
Visgi, susitarimas tarp minėtų įmonių neapima Lietuvos, todėl šioje rinkoje „Yandex.Taxi“ ir „Uber“ yra konkurentai.
– Ar įmonė garantuoja, kad nepažeidžia GDPR – Bendrojo duomenų apsaugos reglamento?
– Saugome ir apdorojame duomenis griežtai pagal ES įstatymus ir nuostatas, įskaitant GDPR.
Bet kokios oficialios užklausos apie programėlę, adresuotos „Yandex.Taxi BV“ bus apdorotos laikantis taikomų įstatymų ir nuostatų.
– Jeigu į Rusijos serverius yra siunčiami ne jautrūs duomenys, bet abstraktūs maršrutų duomenys, kodėl jie yra užšifruoti?
– Kadangi tai modernaus pasaulio standartas.
Bet kokie neapsaugoti duomenys – asmeniniai, techniniai ar verslo procesai, gali tapti lengvu taikiniu įsilaužėliams, kurie gali pakenkti kompanijos verslui.
Jeigu norite daugiau sužinoti, kodėl duomenų šifravimas yra svarbus, siūlyčiau susisiekti su Lietuvos kibernetinio saugumo centru arba kitais nepriklausomais šios srities ekspertais.
– Ar įmonė sutiks pateikti duomenų šifravimo raktą ES tam, kad būtų įsitikinta, jog duomenys yra „švarūs“?
– Bet kokios oficialios užklausos apie programėlę, adresuotos įmonei Nyderlanduose, bus apdorotos laikantis taikomų įstatymų ir nuostatų.
– Apskritai kodėl rusiškiems serveriams reikia maršrutizatcijos? Kodėl tie patys algoritmai nenaudojami duomenų apdorojimo centruose, esančiuose ES?
– Šiuo metu tai nereikalinga tiek iš techninės, tiek iš teisinės pusės. Taip pat efektyvesnės yra ir veiklos sąnaudos.
Tačiau jei ES teisės aktai pareikalaus, kad mes tai atliktume, išnagrinėsime šį klausimą.
Gundė ir kiti vežėjai
Nemažai diskusijų įvairiose valstybėse kelianti JAV paslaugų teikėja „Uber“ savo paslaugas Vilniuje pradėjo teikti 2015 metų lapkritį.
Tada į kai kurių Lietuvos gyventojų mobiliuosius telefonus sukrito žinutės apie galimybę pasinaudoti akcija ir vieną iš savaitgalių su „Uber“ programėle užsisakius pervežimo paslaugas pasivažinėti nemokamai.
„Uber“ bendrovė dėmesio susilaukė pasiūliusi programėlę, leidžiančią pavežėjimo paslaugas teikti visiems vairuotojams. Toks sumanymas, kad taksi vairuotojo darbu gali užsiimti bet kuris vairuotojas, sulaukė daug valstybinių institucijų kritikos.
Pernai rugpjūtį Vilniuje ir Kaune pradėjusi veikti pavėžėjimo paslaugų platforma „Taxify“ taip pat suskato taikyti 20 proc. nuolaidą. Dar po kelių savaičių nuolaida pakilo iki 50 proc.
Už pusę kainos keleiviai buvo vežiokami kone dvi savaites. Taip buvo gerokai užsiaugintas keleivių skaičius.
