Šiaulių miesto savivaldybė pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismui daugiau kaip 236 tūkstančių eurų ieškinį.
Jam užtikrinti paprašyta areštuoti areną valdančios įmonės „Pramogų sala“ sąskaitas, turimą turtą.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė areštą turimoms piniginėms lėšoms, turtui. Koncesininkui leista išsimokėti darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pervesti mokesčius valstybei.
Per advokatų kontorą „Magnusson“ pateiktą prašymą nagrinėjęs teisėjas ne tik konstatavo, kad jis yra pagrįstas. D.Rinkevičius nutartyje pabrėžė, kad yra pagrįstų aplinkybių netikėti atsakovo sąžiningumu.
Konstatuojama, kad vienintelis „Pramogų salos“ dalininkas Gintaras Radavičius jau yra nuteistas už nusikalstamą arenos valdymą, be to, teisme įrodyta, jog jis siekė naudos sau ir savo šeimos nariams.
Klaidos kaina – didelė
Ginčas kilo dėl „Pramogų salos“ pateiktų finansinės veiklos ataskaitų.
Dosniomis išmokomis koncesininką jau dešimtmetį pašeriančios savivaldybės vadovai pastebėjo, kad į „Pramogų salos“ buhalterinę apskaitą galimai netinkamai įtraukta už bankrutavusio banko „Snoras“ indėlių sertifikatus gauta draudimo išmoka.
Pinigai buvo atgauti 2015 m., bet įtraukti į kitų metų balansą. Savivaldybės atstovai pareikalavo ištaisyti klaidą, bet koncesininkas nenorėjo nieko girdėti. Šiaulių miesto pusę palaikė ir konsultacijas teikė advokatų kontoros „Magnusson“ teisės ekspertai.
Konstatuota, kad netinkamai į apskaitą įtraukti pinigai iš esmės pakeitė situaciją – privertė savivaldybę sumokėti beveik 214 tūkstančių eurų koncesijos mokesčio. Mat pagal sutartį prievolė mokėti koncesijos mokestį iškyla, kai arenos valdytojas dirba nuostolingai.
Teko rinktis brangesnį kelią
Šiaulių miesto savivaldybės vadovai kilusį ginčą bandė su G.Radavičiumi išspręsti ir derybomis, tačiau jas savo iniciatyva nutraukė arenos valdytojas, todėl neliko kito kelio, kaip pateikti ieškinį Arbitražo teismui.
Prieš tai bandyta tiesą įrodyti įprastame teisme. Tokį kelią Šiaulių miesto savivaldybė rinkosi, kad nereikėtų mokėti žyminio mokesčio. Tačiau buvo išaiškinta, kad ir tokio pobūdžio nesutarimai privalo būti sprendžiami Arbitražo teisme.
Todėl teko pradėti ilgesnį ir brangesnį kelią – derybas su koncesininku, o po to kreiptis į Arbitražo teismą. Pastarajam vien žyminio mokesčio teko sumokėti 12 tūkstančių eurų.
„Mes neturime kito būdo – tik ginti viešąjį interesą“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Spręs dėl drausmės bylos
Sprendžiami nesutarimai ne tik dėl buhalterijos, bet ir dėl „Pramogų salos“ interesams atstovavusios advokatų kontoros „Glimstedt“ elgesio.
Mat paaiškėjo, kad ta pati advokatų kontora anksčiau buvo samdyta Šiaulių miesto savivaldybės – gavo beveik 26,7 tūkstančio eurų atlygio už arenos koncesijos sutarties paruošimą. Prieš dešimtmetį itin dosnų atlygį gavusi advokatų kontora „Glimstedt“ vėliau perėjo į kitą pusę – sudarė sutartį su G.Radavičiaus vadovaujama „Pramogų sala“.
Dėl šios priežasties iš Šiaulių miesto savivaldybėje vykusio jungtinio 3 komitetų posėdžio jau buvo išprašytas koncesininkui atstovaujantis „Glimstedt“ advokatas Linas Sesickas.
Savivaldybės vadovų manymu, toks advokatų elgesys yra netoleruotinas, nes pakerta žmonių pasitikėjimą advokatūra.
Pažymėta, kad atstovavimas abiem pusėms yra nesuderinamas su jokiomis aplinkybėmis, todėl tikimasi, jog Lietuvos advokatūra tinkamai įvertins šį faktą.
Lietuvos advokatūros etikos sargai jau apsvarstė šią situaciją ir perdavė ją išnagrinėti Advokatų tarybai. Po kelių savaičių bus nuspręsta, ar kelti drausmės bylą.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovai sakė, kad apie tokį advokatų kontoros elgesį bus informuota Lietuvos savivaldybių asociacija ir jos narės.
