Pasaulį apėmusi mada vartoti augalinį maistą keičia rikiuotę maisto produktų rinkoje.
Milijardinė mėsos vegetarams rinka
Pirmieji gyvulinės kilmės maisto atsisakė budistai ir džainistai, gyvenę Indijoje, bei kai kurie Senosios Graikijos civilizacijos atstovai. Šiandien tokios virtuvės šalininkų galima rasti bet kuriame pasaulio krašte – JAV, Europoje, Azijoje. Pernai žurnalas „The Economist“ skelbė, jog 5 proc. Žemės gyventojų – vegetarai. Lyg ir nedaug, tačiau, kaip paskaičiavo rinkos tyrimų bendrovė „Euromonitor International“, 2016 m. vegetariškų produktų rinka buvo 51 mlrd. JAV dolerių, o neseniai skelbtame tyrime „Research and Markets“ nurodoma, kad 2023 m. vien vegetarams skirtos mėsos rinka viršys 6 mlrd. JAV dolerių.
2015 m. naujos, su vegetarizmu susijusios įmonės sudarė 4,3 proc. nuo bendro startuolių skaičiaus. 2014 m. šis skaičius buvo 2,8 proc., o 2012 m. – 1,5 procento. Įdomu tai, kad į tokius projektus noriai investuoja visame pasaulyje žinomi milijardieriai, verslininkai ir stambiausios IT kompanijos.
2015 m. dėl nenusisekusio sandorio su „Google“ netikėtai išgarsėjo startuolis „Impossible Foods“. IT kompanija už 300 mln. JAV dolerių norėjo pirkti vegetariškų suvožtinių gamintoją, tačiau jai buvo atsakyta. Apmaudu turint omenyje, kad vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergey Brinas dar 2013 m. asmeniškai 0,5 mln. JAV dolerių parėmė dirbtinės mėsos kūrėjus Mastrichto universitete (Nyderlandai).
Šiandien „Impossible Foods“ gali pasigirti tokiais investuotojais kaip „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, vienas turtingiausių Azijos verslininkų Li Ka-shingas ir Silicio slėnio rizikos kapitalo fondai.
Kompanijos įkūrėjas, 63-ejų Patrickas Brownas – pasaulį nuo ekologinės katastrofos svajojantis išgelbėti veganas, biochemijos profesorius Stanfordo universitete (JAV), Nacionalinės mokslų akademijos narys, rašo lenta.ru.
„Kai vietoj įprasto suvožtinio suvalgote „Impossible Foods“ pagamintą kotletą, jūs neprisidedate prie šiltnamio dujų gausinimo, sutaupote tiek vandens, kiek jums vienam pakanka mėnesiui, ir nepakenkiate beveik 7 kv. metrams derlingos žemės“, – įsitikinęs P.Brownas.
Mokslininkas iš sojos šaknų molekulių išskyrė molekules, panašias į hemoglobino molekules – gemus. Jas dabar gamina savo laboratorijoje. Būtent gemai lemia raudoną kraujo mėsoje spalvą, aromatą ir rausvus atspalvius kepant. Profesoriui veganui pavyko pasiekti, kad jo kotletai faktiškai nesiskiria nuo tikrų kotletų iš marmurinės jautienos.
Vištiena ne iš vištos
„Impossible Foods“ — ne vienintelė rinkoje, gaminanti dirbtinę mėsą. Sėkme kuriant veganiškus suvožtinius gali pasigirti dar vienas projektas, į kurį investavo B.Gatesas – „Beyond Meat“. Jis taip pat sulaukė ir socialinio tinklo „Twitter“ įkūrėjų Evano Williamso bei Bizo Stone 'o įnašų, prisidėjo ir vienas seniausių Silicio slėnio rizikos kapitalo fondas „Kleiner Perkins Caufield & Byers“.
Suvožtiniai, kotletai, kuriuos gamina iš žirnelių, bulvių ir kviečių, patenka į JAV populiarius restoranų tinklus: „White Castle“, „Umami Burger“, „TGI Fridays“ ir „Bareburger“. Neseniai tapo žinoma, kad prekiauti „Beyond Burger“ pradės stambiausias prekybos tinklas Didžiojoje Britanijoje „Tesco“.
Kompanijos įkūrėjo Ethano Browno tėvas buvo aistringas žemės ūkio gerbėjas. Nepaisant to, kad Brownų šeima gyveno Vašingtone (JAV), kas vasarą jie persikeldavo į savo ūkį Merilande.
Neperkalbamu vegetaru E.Brownas tapo būdamas 18 metų. Vaikinas ėmė ieškoti paprastesnės ir ekologiškesnės alternatyvos tradicinei mėsos gamybai. E.Browno tikinimu, galvijininkystė – siaubingai neefektyvus būdas baltymams gauti. Net ir užauginant svarą mėsos išeikvojama pernelyg daug resursų.
Pirmieji startuolio eksperimentai kuriant mėsą augalinio proteino pagrindu 2013 m. pasauliui padovanojo vištienos kąsnelius be vištienos. Naujasis produktas „Microsoft“ įkūrėjui padarė tokį įspūdį, kad šis, aprašydamas patiekalą savo tinklaraštyje, pavadino jį ateities maistu. Verslininkas buvo priblokštas, kad negalėjo atskirti laboratorijoje pagaminto maisto nuo tikros vištienos.
Nepaisant apčiuopiamos sėkmės, „Beyond Meat“ ant kulnų lipa ir kiti, ne menkiau įdomūs startuoliai. Pavyzdžiui, „Hampton Creek Foods“ gamina majonezą be kiaušinių ir netgi pačius kiaušinius, kurie sudomino internetinių paslaugų kompanijos „Yahoo!“ įkūrėją Jerry Yangą. Arba „Modern Meadow“ projektas, į kurį investavo atsiskaitymų milžinės „PayPal“ įkūrėjas Peteris Thielis. „Modern Meadow“ maisto produktus gamina iš bioinžinerinių audinių ir išspausdina 3D spausdintuvu.
Birželį Mičigano universiteto (JAV) socialinis rizikos kapitalo fondas investavo į trijų Harvardo universiteto (JAV) absolventų startuolį „Six Foods“. Prekės ženklą „Сhirps“ sukūrusios Laura D'Asaro, Rose Wang ir Meryl Natow gamina traškučius iš svirplių. Lyginant baltymų kiekį, jie lengvai konkuruoja su sultingu jautienos didkepsniu.
Ar tikrai pienas iš žirnių – pienas?
Sintetiniai kotletai ir traškučiai iš svirplių kol kas nevegetariškos produkcijos gamybai grėsmės nekelia. O štai alternatyva pienui – nuo sojos iki migdolų ir ryžių pieno – jau kuris laikas kutena padus pieno pramonei.
Dar 2015 m. natūralaus pieno pardavimas JAV susitraukė 7 procentais. Tyrimų agentūra „Mintel“ prognozuoja, kad iki 2020 m. jis sumažės dar 11 procentų. O migdolų pieno pardavimai 2011-2015 m. JAV augo 250 procentų.
Nors parduotuvėse nesudėtinga rasti pieno iš ryžių, riešutų ir netgi grikių, rinkoje atsiranda vis įdomesnių augalinių alternatyvų karvės pienui.
2016 m. startuolis „Ripple“ iš Silicio slėnio sukūrė pieną iš žirnių ir pritraukė 44 mln. JAV dolerių iš „Google Technologies“ ir rizikos kapitalo fondų. Geriantieji žirnių pieną jį giria už sodrų skonį ir grietinėlę primenančią tekstūrą. Be to, palyginti su karvės pienu, šis nė kiek jam nenusileidžia baltymų kiekiu, tik štai „Ripple“ — kur kas ekologiškesnis. Pats startuolis suskaičiavo, kad kiekvienam 1,4 litro talpos žirnių pieno buteliui pagaminti reikia 4 tūkst. litrų vandens mažiau nei tokiam pat kiekiui karvės pieno, o anglies dvideginio išmetama 1,58 kg mažiau. Pernai „Ripple“ ėmė pardavinėti alternatyvą be laktozės graikiškam jogurtui su žirnių baltymais.
Tačiau ir produkcijos iš tradicinio pieno gamintojai nesėdi sudėję rankų. Stambiausias pasaulyje jogurtų gamintojas pasaulyje „Danone“ 2017 m. už 10 mlrd. JAV dolerių įsigijo kompaniją „WhiteWave Foods“. Taip į jo rankas perėjo prekės ženklas „Alpro“, kuris šiandien lyderiauja tarp alternatyvų pieno rinkoje. Dabar kompanija ketina plėsti savo prekės ženklų flagmanų „Activia“ ir „Actimel“ asortimentą.
„Danone“ pripažįsta, kad pieno produktų pardavimai stagnuoja, todėl ieškoti išeičių – būtina.
Prašo užstoti
Vis dėlto priimti naujas žaidimo taisykles nusiteikę ne visi. Tarkime, pieno gamintojai kalba apie tai, jog reikia gėrimų vegetarams gamintojams uždrausti vartoti žodį „pienas“.
Birželio pabaigoje Prancūzijos mėsininkų federacija pasiskundė, kad prieš jų parduotuvėles rengiami pogromai, ir valdžios paprašė apsaugoti nuo veganų. Federacijos vadovas Jeanas Francois Guihardas tokius išpuolius vadina terorizmu. „Šis siaubas, kurį žmonės sėja, turi vienintelį tikslą – sunaikinti didžiulį prancūziškos kultūros klodą“, – kalbėjo vyras.
Panašių išpuolių sulaukia ir mėsininkai Didžiojoje Britanijoje.
Nors valdžia paprastai nesikiša į vegetarų ir jiems neprijaučiančiųjų diskusijas, Naujojoje Zelandijoje buvo kitaip. Oro vežėja „Air New Zealand“ verslo klasės keleiviams, skridusiems iš Los Andželo (JAV) į Oklandą Naujojoje Zelandijoje, pasiūlė suvožtinį su sintetine mėsa iš „Impossible Foods“.
Naujosios Zelandijos premjero pareigas ėjęs Winstonas Petersas kategoriškai pasisakė prieš sintetinę jautieną ir pareiškė, kad oro kompanija turi naudoti gyvulinės kilmės produktus. Parlamento narys Markas Pattersonas, turėdamas omenyje jautieną, parengė oficialų pareiškimą, kuriame suvožtinį pavadino „egzistenciniu pavojumi antrajam pagal dydį eksporto šaltiniui“.
