Nepaisant to, kad nemaža dalis vyresnių klasių moksleivių vasarą norėtų dirbti, jiems įsidarbinti Lietuvoje galimybės išties menkos.
Lietuvos darbo rinka – senstanti
Šių metų liepos mėnesį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pastebėta, kad spartus visuomenės senėjimas ir gausi emigracija lemia darbo jėgos sumažėjimą.
Kasmet dirbančiųjų mūsų šalyje sumažėja maždaug po vieną procentą, todėl kyla vis daugiau ekonominių problemų.
Žvelgiant į Lietuvos darbo rinką, pastaraisiais metais sparčiausiai augo vyresnių žmonių užimtumas.
Statistikos departamento duomenimis šios amžiaus grupės dirbančiųjų skaičius 2017 metais siekė net 70,5 proc.
Nepaisant to, kad jaunimo užimtumas 2017 metais taip pat didėjo, bendras jaunesnio amžiaus žmonių skaičius mažėjo, todėl darbdaviai dažniau rinkosi vidutinio ir vyresnio amžiaus darbuotojus.
Jauni trokšta dirbti
Pasak Lietuvos profsąjungų jaunimo asociacijos „LPSK Jaunimas“ prezidento Tomo Jakutavičiaus, jaunimo įtraukimo į Lietuvos darbo rinką didinimas yra galimybė kompleksiškai spręsti Lietuvos ekonomines problemas.
„Rinkoje, kuri kenčia nuo senėjimo, darbuotojų trūkumo, yra atsisakoma papildomos darbo jėgos, papildomų pajamų į biudžetą.
Dar blogiau, kad yra atsisakoma suteikti galimybę padirbėti jaunuoliams, kurie, įgiję patirties, ateityje galėtų lengviau įsilieti į darbo rinką.
Kalbant apie gerovės valstybę, manau, kad nesugebama pasirūpinti savo piliečiais, nors darbuotojų trūksta. Nors nemanau, kad dėl to kalti darbdaviai“, – įsitikinęs T.Jakutavičius.
Įsidarbinimo galimybės Lietuvoje
Nemaža dalis vyresnių klasių moksleivių pirmą kartą išbando savo jėgas darbo rinkoje. Tačiau T.Jakutavičiaus teigimu, ne vienam jaunuoliui šie bandymai baigiasi nesėkmingai.
„Per šiuos metus teko bendrauti su daugiau nei 500 jaunų žmonių, kurie jau pasiruošę žengti į darbo rinką.
Šiuo metu Lietuvos darbo birža gali pasiūlyti 133 darbo vietas, kuriose laukiami asmenys jaunesni nei 18 metų amžiaus.
Darbo biržos sistemoje yra užsiregistravę 77 asmenys iki 18 metų, kurie ieško darbo, o į jaunimo darbo centrus per dieną ateina apie 100 moksleivių, kurie domisi galimybėmis dirbti“, – apie darbo vietų Lietuvos jaunimui stygį pasakojo T.Jakutavičius.
Šią vasarą jau padirbėjusi moksleivė Gerda Kanceriūtė sakė, kad įsidarbinti norintiems jauniems žmonėms keliami dideli eikalavimai, o ir teisės aktai tam nėra palankūs.
„Jaunimui ieškoti darbo nelengva: didžiausia keistenybė, kuri užklumpa tai darančiuosius, yra reikalavimas turėti patirties. Be to, reikia būti pilnamečiu. Nes jaunesniems siūlomas tik fasuotojo ar krovėjo darbas, o kavinėse arba parduotuvėse prie kasos aparato dirbti – draudžiama.
Fasuotojams žadama įspūdinga iki 400 eurų alga, neatskaitant mokesčių, tuo pačiu alga priklauso nuo darbo rezultatų.
Nors jei jau kas nusprendžia ieškoti pirmojo savo darbo ir esate pilnametis, galimybių yra ne viena“, – kalbėjo G.Kanceriūtė.
Valstybė atbaido jaunimą
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje rekomenduojama teikti veiksmingesnę pagalbą bedarbiams, ieškantiems gero darbo.
Anot premjero Sauliaus Skvernelio, strateginis Vyriausybės tikslas toks, kad Lietuva taptų konkurencingiausia investicijų pritraukimo, darbo jėgos apmokestinimo ir gyvenimo kokybės šalis regione.
Tačiau T.Jakutavičiaus teigimu, šiuo metu valstybė negina jauno piliečio saviraiškos darbo rinkoje.
„Jaunimo nedarbo Lietuvoje problemos susijusios su valstybės požiūriu tiek į darbdavius, tiek į moksleivius.
Dirbtinai sukuriamos problemos ir biurokratinio popierizmo kalnai, bet ne tam, kad jauno piliečio galimybės būtų apgintos, o kad darbdaviai būtų atbaidyti nuo šių asmenų įdarbinimo", - teigė T.Jakutavičius.
Darbo kodekse nurodoma, kad minimalus darbo užmokestis mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, ir taip paliekama daug vietos interpretacijai ir savivalei.
"Įsivaizduokit jauną asmenį, kuriam atėjus dirbti pasakoma, kad tai yra nekvalifikuotas darbas ir kad bus mokama tiek, kiek nurodyta įstatymuose. "Nenori – nedirbk", – tai skamba kaip tiesioginis pasiūlymas baigus mokyklą ar studijas vykti svetur ieškant laimės.
Jei visuomet būtų tokia pirmoji pažintis su darbdaviu kaip Lietuvoje, tikrai neišsaugosime jaunimo.
Mes džiaugiamės, kai jaunas žmogus kažko siekia ir stengiasi pats užsidirbti pinigų, mes kalbame, kad jis yra pavyzdys ir norime, kad tokiu būtų daugiau ir tada patys ne žodžiais, o veiksmais parodome, kad mums to nereikia”, – teigė T.Jakutavičius.
Politikai nuolat kalba apie biurokratinio mechanizmo mažinimą, tačiau kol kas ties situacija nepajudėjo iš vietos. Šio sprendimo vaisius galėtume skinti jau kitą vasara.
