Biržiečius ir miesto svečius įtraukiantis sumanymas – Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro iniciatyva.
Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios link vedančioje gatvėje raštininkas priima skundus – vėliau šie paviešinami turguje.
Aplink vaikštinėja burmistras su žmona, damos geria arbatą, vaikinai kilnoja svarmenis, kažkur prabėga pasiuntinukas, o kunigas maloniai atsako užkalbintas.
Turguje vykstant intensyvioms deryboms svarbu išlikti dėmesingam, kad neapšvarintų čigonė. Vyrauja pakili nuotaika, sklando lašinių ir šviežios duonos kvapai, skamba tarpukario dainos.
Tokia atmosfera Biržų Rotušės gatvę apgaubs rugpjūčio 4 d., šeštadienį, kai Biržų miesto šventės metu dramos kolektyvų aktoriai atkurs tarpukario atmosferą, įsikūnydami į to meto „grietinėlės“ vaidmenis. „Atgal į praeities Biržus“ pavadintas teatralizuotas pasižmonėjimas įtrauks per 60 aktorių.
Dalyvaus ir gyventojai
Pasak paveldosaugos specialisto Daliaus Mikelionio iš Biržų r. savivaldybės, Smetonos laikais Rotušės gatvė buvo pagrindinė, įvažiuojant į Biržus.
Pati Rotušė – vienas pirmųjų modernizmo pavyzdžių mieste – anksčiau būdavo ten, kur šią dieną – Biržų regioninio parko lankytoų centras. Būdavo įprasta, kad į miestą atvažiavęs valstietis mūrinėje karčemoje palikdavo arklius, pasipuošdavo ir tuomet traukia į miestą. Ką jis ten pamatydavo?
„Prie dabartinės „Biržų duonos“ kepyklos bus įrengta „Damų arbatėlė“, kur bus galima pasivaišinti kava bei arbata, o susėdusios moterys minės to meto aktualijas, dalysis apkalbomis ir burs iš kavos tirščių.
Ten, kur šiuo metu – „Swedbank“, bus grožio salonas: damos nešykštės patarimų apie šukuosenas, madas, patars, kaip išsaugoti skaisčią odą.
Vyks ir sporto kursai: visi norintys bus pasverti, pamatuoti, sužinos, kaip prižiūrėti savo kūną, kokius pratimus daryti, kaip gyventi“, – pasakojo Vita Vorienė, Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro režisierė.
Aktoriams talkins Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai: kiekvienoje teminėje stotelėje netrūks unikalių tarpukario daiktų, dar labiau „įtikinančių“ to laikmečio atmosfera.
Anot V. Vorienės, aktoriai iš dramos kolektyvių sudarys apie 40 žmonių, Boriso Dauguviečio teatro aktoriai – dar 20 žmonių. Visgi tikslų persirengėlių skaičių sunku nusakyti, nes prie specifinio pasižmonėjimo prisijungia ir patys biržiečiai.
Turgus iš senelių istorijų
Rotušės aikštėje, prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, vyks ūkininkų turgus: jame bus prekiaujama maisto produktais; stoviniuos arkliai, avys, ožkos.
„Nors Vilniaus Kaziuko mugėje – gražu, įžengti į smetonišką turgų yra kažkas neįtikėtino, kaip iš senelių istorijų: net čigonės laksto, kurios gali apvogti!
Pernai ten vaikštinėjau su Lenkijos delegacija, kurie dar šventei neprasidėjus prisipirko dešrų, sūrio, lašinių. Visi, kas į tokį turgų užsuka, tuščiomis neišeina“, – juokėsi D. Mikelionis.
Turguje stovės ir bačka, ant kurios atsistojus bus skaitomi pranešimai, dalijamasi informacija, gąsdinama nusikaltimais. Medžiagą teatralizuotam pasižmonėjimui V. Vorienė rinko iš įvairių archyvų, skaitydama tuometines aktualijas.
„Štai šis nusikaltimas įvyko iš tiesų: viename valsčiuje, tokiame ir tokiame kaime, ryte atsikėlusi šeima pamatė, kad dukrai nukirpti ir po aslą padriekti plaukai. Manau, po tokio įvykio visi prieš miegą pradėjo rakinti duris“, – pasakojo teatro režisierė.
Boriso Dauguviečio teatras Biržuose veikia keturiolika metų, aktyviai dalyvaudamas miesto šventėse, o kiekvieną pavasarį pastatydamas po premjerą.
2013 m. mėgėjų teatras pelnė didžiausią apdovanojimą Lietuvos mastu – Aukso Paukštę. Pasak V. Vorienės, tais pačiais metais teatrui suteiktas Boriso Dauguviečio vardas: B. Daguvietis Biržuose dirbęs, režisavęs, Latvijos pasienyje – jo gimtinė.
Vienos dienos – per mažai
Biržams aplankyti reikia mažiausiai poros dienų, įsitikinęs Biržų meras Valdemaras Valkiūnas. Šiaurės Lietuvos kraštas garsus savo istorija, jame apstu lankytinų objektų ir pramogų: vyksta alaus degustacijos, galima aplankyti pilį, Biržų krašto muziejų „Sėla“, pusmėnulio formos apžvalgos bokštą, Senovinės technikos muziejų, paplaukioti laivu, pažaisti „Monteboll“, apžiūrėti smegduobes (jų – apie 12 tūkst.).
„Į kasmetinę miesto šventę atvyksta labai daug turistų; tai būna proga į gimtinę sugrįžti ir emigrantams. 2-3 kartus didesni miestai nepritraukia tiek žmonių, kiek rugpjūtį suguža į Biržus, kadangi šventės programa – labai įvairi“, – pasakojo miesto meras pridurdamas, jog nepaisant daugybės traukos objektų bei iniciatyvų, šiuo metu vykdomi projektai, kuriais siekiama dar labiau pagražinti miestą, padidinti trauką.
Biržų miesto šventė vyks pirmąjį rugjūčio savaitgalį, 3-5 dienomis. Trijų dienų šventės programa – didžiulė, aprėpianti nuo tarmiškų eilėraščių konkurso iki bėgimo maratono. Ši tradicija tęsiama kone 20 metų.
Švęs ir bėgdami maratoną
Trijų dienų miesto šventėje ir renginysje „Biržų kilometrai“ dalyvaus apie 600 bėgimo entuziastų.
„Dar prieš dešimtmetį bėgimas mūsų krašte nebuvo itin populiarus – net didžiausias Lietuvoje Vilniaus maratonas pritraukdavo vos dešimtis bėgikų“, – sakė šios sporto šakos entuziastas, „Biržų duonos“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas.
Bėgimui populiarėjant, jam kilo klausimas – kodėl Biržuose negalėtume turėti savo maratono? Ir jis ėmėsi iniciatyvos.
Ir dabar maratonas „Biržų kilometrai“ įtrauktas į kasmetinės miesto šventės programą.
Trasa – krašto pažinimui
„Biržų kilometrai“ – Lietuvos bėgimo taurės dalis, o jo trasa vertinama kaip viena įdomiausių.
Šis maratonas – tai ne tik sportas, tai – ir galimybė geriau pažinti savo kraštą. Maratono trasa driekiasi centrinėmis miesto gatvėmis, prabėgama pro Širvėnos ežerą, Biržų pilį, abejas miesto bažnyčias. Tokiu būdu bėgikai pamato gražiausius miesto objektus.
„Nors bėgimo taisyklės po truputį keičiasi, trasa išlieka ta pati. Džiugu, kad maratono dalyvių vis daugėja, be to, bent pusė dalyvių atvyksta iš svetur – tiek iš didžiųjų Lietuvos miestų, tiek ir iš užsienio. Štai pernai nemažai bėgikų buvo ir iš Latvijos“, – pasakojo A.Kurganovas.
Jo nuomone, dalyvavimas varžybose ir maratonuose – iššūkis kiekvienam bėgikui, o euforija pasiekus finišą – sunkiai nusakoma žodžiais.
Varžosi trijose trasose
„Biržų kilometrų“ dalyviai varžosi trejose trasose, kurių ilgis – nuo 3,5 km iki 21 km. Pastarąją renkasi ir olimpiečiai. Taip pat yra atskira kelių šimtų metrų trasa, skirta vaikams – ją įveikusieji apdovanojami sausaininiais medaliais. Šįmet pirmąkart į bėgimą įtrauktas ir šiaurietiškas ėjimas.
Pasak A.Kurganovo, svarbiausias maratono tikslas – kad sportas, judėjimas taptų gyvenimo norma, kad žmonės ne tik kartą per metus susimąstytų apie sporto naudą, bet ir tuo gyventų. Šia idėja paremta ir įmonės „Biržų duona“ filosofija.
