Liūtys, sausra, kaitra – klimato kaitos Lietuvoje neįmanoma nepastebėti.
Hidrometeorologai kerta: jei žmonės ir toliau ignoruos taršos reikalavimus, temperatūra kils sparčiai, o kartu panaikins tinkamas derėti sąlygas augalams, kuriais minta žmonės.
Pasak hidrometeorologų, klimato kaita nepalankiausia žiemkenčiams – rugiams ir žieminiams kviečiams, nes žiemos vis dažniau būna šlapios, o jeigu užeina šalčiai, jie paspirgina be sniego ir nušaldo pasėlius.
Taigi kyla grėsmė, kad tradicinės lietuviškos ruginės duonos nebebus iš ko kepti.
Ar ūkininkai išsižadės rugių, jeigu gamta nebepadės jų užauginti?
Laikas skaityti etiketes
„Nebūkite naivūs. Juodos duonos lietuviai nedaug tesuvalgo. Dažniausiai perka kvietinę, nudažytą tamsiai, ir mano, kad ji yra ruginė. Taigi laikas būtų atidžiau skaityti etiketes ir jose surašytą sudėtį.
Nes didžiosios kepyklos dažniausiai duonos prikepa iš kviečių, o ruginių miltų pagal kai kurias receptūras tik įmaišoma“, – kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Jis sakė, kad parduotuvėse tokios duonos, kuri iškepta tik iš ruginių miltų, geriau nė neieškoti. Jos esą įmanoma įsigyti iš šeimos kepėjų nebent ūkininkų turgeliuose.
„Mes laikomės tradicijos – kepame naminę ruginę duoną. Ir daugybę metų grūdus jai perkame iš Kretingalės žemės ūkio bendrovės, o miltus iš jų sumalame patys.
Bet apskritai rugių pasiūla yra maža, nedaug ūkininkų juos beaugina. Galbūt todėl, kad šie javai daugiau niekam netinka, tik žmogaus maistui. Pašarų iš rugių negaminama“, – sakė šeimos įmonės „Kartenos naminė duona“ vadovas Darius Gaučius.
Pigesni už kviečius
„Nebeauginu rugių. Grūdų prekybos įmonėms jų mažai tereikia, o ir supirkimo kainos yra menkesnės negu kitų kultūrų. Tad pastaruoju metu daugiausia sėju žieminių bei vasarinių kviečių, dar rapsų ir žirnių“, – sakė Kaišiadorių rajono Vilkiškių kaimo ūkininkas Eimutis Tomkus.
Tačiau šis ūkininkas, kaip ir visi Lietuvos žemdirbiai, turi dėl ko paburnoti ant gamtos.
„Žieminius kviečius jau nukūlėme, o jų derlius šįmet maždaug 35–40 proc. menkesnis už pernykštį.
Šiaip ne taip įstengėme rudenį juos pasėti. Žemė buvo permirkusi nuo lietaus, daug sėklų nesudygo. Be to, ruduo buvo šaltas – želmenys merdėjo, šaknys nesikrūmijo. Pavasarį tam irgi nebuvo sąlygų, nes žemė, pernai suplakta lietaus, tokia ir liko. O nuo gegužės stojo sausra“, – priminė E.Tomkus.
Bet ūkininkas abejoja tuo, kad Lietuvoje kada nors ims ir pristigs duonos vien dėl to, kad gamta tampa įnoringa.
„Grūdų supirkėjus dažnai girdžiu kalbant, kad jie turi grūdų atsargų. Kasmet jų perteklius didelis, daug iš Lietuvos išgabenama“, – užsiminė E.Tomkus.
Ištvėrė išbandymą
Kaip sakė grūdų perdirbimo įmonės „Malsena plius“ grūdų prekybos vadovas Arvydas Noreika, klimato kaita nepaliks lietuvių be ruginės duonos. Mat keičiasi ne tik gamtos sąlygos, bet ir javų veislės.
„Mokslininkai selekcininkai nuolatos dirba. Išvedama naujų rūšių javų, kurios yra atsparesnės gamtos pokyčiams už dabartines.
Specialioje programoje dalyvaujančius ūkininkus pernai rudenį aprūpinome tam tikros veislės kokybiškomis rugių sėklomis. Ir šiemet jie neprastai užderėjo“, – kalbėjo A.Noreika.
Programoje, skatinančioje auginti rugius, dalyvauja apie 20 žemdirbių.
Pagal sutartis jie aprūpinami sėklomis, o atėjus rugiapjūtei superkami visi jų nukulti grūdai.
Už „programinių“ rugių toną mokama apie 10 eurų daugiau, negu numatyta standartiniame kainininke.
Taigi šiuo metu jų į „Malsena plius“ saugyklas atgabenta apie 2 tūkst. tonų.
„Derlingumo duomenys šįmet niūrūs. Iš visų grūdinių kultūrų rugiai vis dėlto labiausiai džiugina. O ir jų kokybė gana gera“, – sakė A.Noreika.
Jis patikino, jog rugiai liks Lietuvoje, jie nebus eksportuojami.
Augina eksportui
LGAA atstovas A.Macijauskas sakė, kad būgštauti, jog lietuviams vietoj rugių ar kitų žiemkenčių teks sėti kukurūzus, tikrai neverta.
„Kaip sėjo ūkininkai žiemkenčius, taip ir toliau sės. Selekcininkai juk nesėdi sudėję rankų.
O šiuos metus žemdirbiams teks ištverti, nes prognozuojame, kad derlius bus trečdaliu mažesnis nei pastarųjų penkerių metų vidurkis. Gerais metais iš hektaro vidutiniškai prikuliama 5 tonos kviečių, šiemet jų byra vos 3–3,5 tonos.
Apskritai kviečiai Lietuvoje populiariausi iš grūdinių kultūrų. Maistui sunaudojama tiktai 10 procentų grūdų, maždaug kita tiek – pašarams gaminti, visa kita yra eksportuojama“, – priminė A.Macijauskas.
Be to, anot pašnekovo, laboratoriniai tyrimai liudija, kad grūdų kokybė šįmet gera, tad ir miltai duonai bei pyragams kepti bus tinkami.
„Kita vertus, kepėjai nekepa duonos iš geriausių mūsų užaugintų grūdų. Ji kepama iš miltų, sumaltų iš vidutinės kokybės grūdų, o tai, kas geriausia, yra eksportuojama.
Taigi duonos užteks. O jeigu ji brangs, tai nulems kitos priežastys, bet ne grūdų stygius“, – sakė A.Macijauskas.
Vietoj rugių laukuose augs kukurūzai?
Donatas Valiukas
Hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas
„Kadangi šiemet buvo paskelbta ekstremali situacija, tai savaime liudija, kad situacija tikrai bloga. Sausra buvo apėmusi gana didelę Lietuvos teritorijos dalį.
Gali taip atsitikti, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje teks atsisakyti auginti kai kurias kultūras – daržoves ar kai kuriuos vaisius ir pereiti prie tų, kurie mums iki šiol nebuvo būdingi.
Jeigu žvelgtume keliasdešimt metų į priekį, gamtos sąlygos taps dar nepalankesnės tokioms žieminėms kultūroms kaip rugiai, iš kurių kepama tradicinė lietuviška juoda duona. Tai gali tapti problema. Kita vertus, kai šyla klimatas, galima auginti daugiau tokių kultūrų kaip kukurūzai.
Bet išvedamos naujos rūšys, kurios labiau pritaikytos prie esamo klimato sąlygų, todėl visą laiką reikia žiūrėti inovatyviai, prisitaikyti auginant ne tik kitas kultūras, bet ir tas pagerintas rūšis, selektyviai atrinktas, kad juodos duonos užtektų.“
