„Darydami dar vieną nuolaidą valstybei, nevykdžiusiai savo ankstesnių įsipareigojimų užsienio investuotojams, neprarandame vilties, kad galėsime dirbti Lietuvoje su ilgalaike atsinaujinančios energetikos strategija, aiškiomis ir visiems vienodomis taisyklėmis, žodžio ir įstatymų viršenybe“, – pranešime žiniasklaidai teigia „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).
„Danpower“ informavo ministeriją sutinkanti pratęsti sutartyje numatytą rugpjūčio 1 d. terminą, iki kurio valstybė turėjo atstatyti 2013 m. suteiktą, bet 2015 m. panaikintą žaliosios energetikos skatinimo tarifą biokuro elektrinei Kaune. Neatstačius šio tarifo, „Danpower“ įgautų visas teises į derybose atsisakytą skatinimo tarifą Vilniaus biokuro jėgainės projektui, kurį galutine ir neskundžiama nutartimi yra patvirtinęs teismas.
„Nesiekiame kokių nors privilegijų – norime tik vienodų, teisėtų galimybių konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – sako „Danpower“ finansų direktorius.
Gegužę sudarytą taikos sutartį su Energetikos ministerija Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra patvirtinęs dviejose bylose. Tačiau šios sutarties dalimi tapusio taikos susitarimo su Valstybine energetikos inspekcija teismas nepatvirtino, nutaręs išsiaiškinti, ar bendrovei atstatomas žaliosios energetikos skatinamasis tarifas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų nepažeidžia viešojo intereso. Tuomet Energetikos ministerija kreipėsi į „Danpower“, prašydama atidėti sutartyje nustatytų valstybės įsipareigojimų vykdymą.
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių visoje Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti šiltnamio efektą bei iškastinių išteklių importą.
Iš viso Lietuvoje per 2017 m. daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų buvo išmokėta beveik 148 mln. eurų paramos iš VIAP biudžeto lėšų. Šiemet ši suma viršys 145 mln. eurų.
Pasak B. Fogelio, „Danpower“ yra bene vienintelė įmonė Lietuvos energetikos sektoriuje, iki šiol nesinaudojusi nei Europos Sąjungos, nei VIAP parama.
Šalies politikams keliant klausimus dėl galimybių paviešinti Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutartį, B. Fogelis patvirtina, kad investuotoja tam neprieštarauja.
„Mes džiaugsimės, jeigu mūsų sutarties paviešinimas padidins skaidrumą Lietuvos energetikoje ir parodys pavyzdį kitiems rinkos dalyviams“, – teigia B. Fogelis.
Taikos sutartimi „Danpower“ atstačius leidimą elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu 9,7 cento už kilovatvalandę tarifu 12 metų laikotarpiui, Vokietijos investuotoja sutiko atsisakyti teisme apginto skatinamojo tarifo Vilniuje. Taikos sutartimi taip pat nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. „Danpower“ įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje valdo atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“. „Danpower Baltic“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.
„Danpower“ priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Enercity AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
