Užkirs kelią klaidinimui
Šių metų gegužę Europos Komisija priėmė reglamentą. Jo pagrindinis tikslas – įtvirtinti taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų užtikrinta, kad ant maisto prekių pakuočių nebūtų pateikiama klaidinanti informacija. Tai vartotojui turėtų užkirsti kelią susidaryti įspūdį, kad tam tikra maisto prekė kilusi iš konkrečios šalies arba vietos, nors iš tiesų jos kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita.
Reglamente numatytas reguliavimas taikomas tais atvejais, kai maisto prekės kilmės šalis arba kilmės vieta privalomai arba savanoriškai nurodyta ant maisto prekės pakuotės. Taip pat pateikiama nuoroda, pavyzdžiui, paaiškinimai, sąvokos, grafiniai vaizdai arba simboliai, tačiau ji skiriasi nuo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar vietos. Susidarius tokioms aplinkybėms, reikalaujama nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį arba vietą. Taip pat galima nurodyti, kad pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalis arba vieta yra kita.
Svarbu, kad minimas reguliavimas nėra taikomas įprastiems ir bendriniams pavadinimams, įskaitant ir geografinius, kuriais paraidžiui nurodoma kilmė, pavyzdžiui, Frankfurto dešrelės. Taip pat jis netaikomas ir saugomoms geografinėms nuorodoms bei įregistruotiems prekių ženklams, jeigu juose nurodyta prekių kilmė, pvz. Parmos kumpis.
Kaip pateikti informaciją?
Reglamente pateikiamas sąrašas priemonių, kuriomis naudojantis galima nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį arba vietą, kuri nėra tokia pati, kaip nurodyta maisto prekės kilmės šalis ar vieta:
a) pateikiant nuorodą į vieną iš šių geografinių vietovių: „ES“, „ne ES“ arba „ES ir ne ES“;
b) pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią keliose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse;
c) pateikiant nuorodą į FAO žvejybos rajoną arba jūros ar gėlųjų vandenų rajoną;
d) pateikiant nuorodą į valstybę (-es) narę (-es) arba trečiąją (-iąsias) šalį (-is);
e) pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;
f) pateikiant nuorodą į kilmės šalį arba kilmės vietą pagal konkrečias Sąjungos nuostatas, taikomas pačiai pagrindinei sudedamajai (-osioms) daliai (-ims).
Maisto prekių gamintojams taip pat yra suteikiama teisė, užuot naudojus minimą ženklinimą, pateikti pareiškimą, pavyzdžiui, „pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimas) yra / nėra kilęs (-usi) iš (maisto produkto kilmės šalis arba kilmės vietos)“ arba panašią formuluotę.
Reglamentas – ne visoms maisto prekėms
Maisto prekių gamintojams taip pat yra labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad reglamente įtvirtinti informacijos pateikimo reikalavimai. Jie taikomi žymoms apie pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimą – ši informacija privalo būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda, o naudojamo šrifto aukštis turi siekti bent 75 proc. maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos šrifto aukščio.
Tuo atveju, kai maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta nurodyta ne rašmenimis, informacija apie pagrindinę sudedamąją dalį turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies arba kilmės vietos nuoroda. Pažymėtina, kad reglamentas su jame įtvirtintomis taisyklėmis bus pradėtas taikyti nuo 2020 m. balandžio 1 d. Tačiau jis nebus taikomas toms maisto prekėms, kurios pateko į rinką arba buvo paženklintos iki šio Reglamento taikymo pradžios, iki kol bus išparduotos tokių maisto prekių atsargos.
Nors naujasis reguliavimas maisto prekių gamintojams kels nemažai klausimų, pavyzdžiui, ar pagrindine maisto prekės sudedamąja dalimi yra laikoma viena ar kelios tos pačios prekės sudedamosios dalys, į kuriuos Europos Komisija turėtų pateikti atsakymus iki Reglamento taikymo pradžios. Vis dėlto kartu naujasis reguliavimas turėtų suteikti vartotojams daugiau ir aiškesnės informacijos apie įsigyjamas maisto prekes bei padėti išvengti vartotojų klaidinimo.
