Užsienio turistų netrūksta
Miesto centre jau dešimtmetį veikiančio restorano „Senasis uostas“ vadovas Valentinas Kuznecovas klientų srautais taip pat nesiskundžia. Patraukliomis kainomis, dienos pietumis bei žuvies patiekalų įvairove restoranas turistų pritraukia ir darbo dienomis. Čia pietauti mėgsta ir grupėmis į Nidą atvykstantys turistai iš svečių šalių.
„Per futbolo čempionatą kontingentas buvo labai įvairus: sulaukėme olandų, japonų, korėjiečių, švedų, norvegų. Tačiau mūsų pagrindiniai klientai yra lietuviai. Žinoma, nestinga ir vokiečių, kurie čia atplaukia kruiziniais laivais“, – pasakojo V.Kuznecovas.
Restorano vadovas pastebi, kad Vokietijos piliečiai, palyginti, dosnūs. Nors padavėjų arbatpinigių sako neskaičiuojantis, tačiau pagal nuogirdas, deramai atsidėkoti šios tautybės turistai mėgsta.
„Jeigu atvyksta grupėmis, iš anksto rezervavę pietus, arbatpinigių tikrai nepaliks. Tačiau jie, palyginus, dosnūs. Mes juokais vokiečius skirstome į Vakarų ir Rytų Vokietijos piliečius. Vakarietiški čia atvažiuoja kemperiais, leidžia sau ilgiau pabūti, niekur neskuba, restorane išsirenka gardesnį patiekalą. Tuo tarpu vadinami sovietiniai renkasi tai, ką greičiausiai galima pagaminti ir valgymui stengiasi skirti kuo mažiau laiko“, – palygina restorano vadovas.
Emigrantai - dosnūs
Skirtumai juntami ir tarp lietuvių. Pavyzdžiui, į kitą šalį emigravęs ir į gimtinę atostogų grįžęs lietuvis neliks šykštus jį aptarnavusiai padavėjai, o gimtinėje gyvenantis ir poilsiaujantis lietuvis – skaičiuos kiekvieną centą.
„Kartą grįžęs emigrantas restorane pavalgė už 15 eurų, o padavėjai paliko 200 eurų arbatpinigių. Vis dėlto, kalbant apie lietuvių įpročius, per dešimtmetį viskas gerokai pasikeitė. Anksčiau poilsiautojai atvykdavo su didelėmis šeimomis, vyrai išsirinkdavo gerą kepsnį, brangaus gėrimo.
Dabar taip nėra. Žmonės skaičiuoja, ieško, kur pavalgyti pigiau. Daugeliui svarbu spėti pavalgyti dienos pietų, nes tuomet patiekalai siūlomi mažesnėmis kainomis“, – pasakojo V.Kuznecovas.
Ekologinis mokestis pasiteisino
Prie Nidos poilsiautojų srautų prisideda ir dar vienas svarbus faktorius – kišenes gerokai patuštinantis ekologinis mokestis. Už kiekvieną įvažiuojantį automobilį poilsiautojams tenka sumokėti po 20 eurų.
Verslininkas gina tokį savivaldybės sprendimą sakydamas, kad už šiuos pinigus Nidoje galima rasti daug atrakcijų, tačiau neatmeta tikimybės, kad įvažiavimo mokestis gali atbaidyti taupesnius turistus.
„Mes juntame poilsiautojų srautų pokyčius. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį, kuomet įvažiavimas buvo apmokestintas, srautai šiek tiek pamažėjo. Tuo tarpu rugpjūčio 22-ąją, kai šis mokestis buvo nuimtas, poilsiautojų atvyko daugiau. Tačiau aš manau, kad čia gali būti tik sutapimas, juk praėjusių metų vasara buvo kur kas vėsesnė nei ši. Tik sezono pabaigoje prasidėjo kaitros.
O ir čia atvažiuojantys turistai už tuos 20 eurų, kuriuos sumoka įvažiuodami, gauna tiek daug: gražus smėlis, švarus vanduo, nemokamos treniruoklių, tinklinio aikštelės, nemokami renginiai. Už viską moka savivaldybė. Čia kasmet vyksta Kuršių marių regata, praėjusiais metais vyko daug koncertų, kuriuos stebėti galima buvo visiškai nemokamai“, – paaiškino V.Kuznecovas.
Trūksta darbo jėgos
Nors pastaruoju laikotarpiu nei orais, nei žmonių kiekiu verslininkai skųstis nedrįsta, tik vasarai atsidarančių restoranų versle atsirado kita problema. „Senojo uosto“ vadovas nuogąstauja, kad tuoj nebeliks kam dirbti.
„Praėjusiais metais buvo priimtas sprendimas moksleiviams ir studentams pratęsti mokslo metus. Niekas su mumis, smulkiaisiais verslininkais, dėl to nesitarė. Todėl šiemet, kai atrinkinėjome merginas padavėjų darbui, visos pranešė, kad dirbti galės pradėti tik birželio viduryje ar pabaigoje. O juk sezonas prasideda nuo gegužės ir trunka iki spalio 1-osios.
Tad dabar vėl tenka dėlioti skelbimus ir ieškoti, kas norėtų padirbėti tą likusį laiką – apie pusantro mėnesio. Nes daugelis padavėjų rugpjūtį turės išvažiuoti namo, norės pailsėti prieš mokslo metus“, – atskleidė V.Kuznecovas.
Restorano vadovas sutiko aprodyti patalpas, kuriose vasaromis apgyvendina čia dirbti atvykusias padavėjas. Bendrame kambaryje su įrengta virtuve, kabeline televizija ir vienvietėmis lovomis gyvenančios merginos į dieną už gyvenimą čia susimoka po 5 eurus.
V.Kuznecovas neslepia kartas nuo karto čia užsukantis patikrinti tvarkos. „Žinoma, visada merginas perspėju iš anksto. Patalpos yra tvarkingos, todėl norėtųsi, kad vasaros pabaigoje nuomotojas nepaprašytų sąskaitos už remonto darbus“, – paaiškino verslininkas.
Tarp kas keturias dienas dirbančių padavėjų taip pat egzistuoja susitarimas prieš darbo dienas ilgai nevakaroti.
„Mes nesame įpareigoję žmonių iš karto po darbo eiti miegoti. Tačiau visi suprantame, kad dirbant ilgas valandas nuovargis yra neišvengiamas. Todėl esame susitarę, kad prieš darbo dieną ilgai nevakarojame ir nevaikštome į vakarėlius.
Vis dėlto, norint kokybiškai dirbti, poilsis yra labai svarbus. Aišku, uždrausti vakaroti negalime, tikrai nekontroliuojame ir negaudome. Tiesiog prašome, kad būtų elgiamasi gražiai“, – pasakojo restorano vadovas.
