Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių areną valdančios įmonės „Pramogų sala“ finansinius nesutarimus spręs Arbitražo teismas. Mat derybomis nepavyko nieko pasiekti – jos nutrūko koncesininko iniciatyva.

Arenos valdymu ir finansiniais rezultatais nepatenkinti Šiaulių miesto vadovai nusprendė ginti viešąjį interesą ir bylinėtis, nes taikiomis priemonėmis konflikto išspręsti nepavyko.

Nesutarimai įsiplieskė dėl viešosios įstaigos „Pramogų sala“ įsigytų banko „Snoras“ vertybinių popierių. Lietuvos aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi yra nusprendęs, kad šiuos sandorius 2011 m. laiminęs valdytojas Gintaras Radavičius areną valdė nusikalstamai.

Įtarimus patvirtino ekspertai

2015 metais per teismus „Pramogų salai“ pavyko atgauti bankrutavusiame banke pražuvusias lėšas, bet pinigai buvo įskaityti į kitų metų balansą.

Tai iškreipė 2015 metų finansinės veiklos rezultatą – koncesininkas nurodė dirbęs nuostolingai, todėl Šiaulių miestas turėjo ir 2016 metais išmokėti koncesijos mokestį.

„Pramogų sala“ nurodė 2015 metus baigusi turėdama daugiau kaip 15 tūkst. eurų nuostolių. Pridėjus atgautą daugiau kaip 20 tūkst. eurų vertybinių popierių draudimo išmoką koncesininko balansas būtų pasikeitęs į teigiamą – pelnas būtų siekęs daugiau kaip 5 tūkstančius eurų.

Pamačius, kad 2015 metų veiklos rezultatas dėl atgautų pinigų galėjo būti teigiamas, buvo paprašyta Finansų ministerijos išaiškinimo, ar teisingai tvarkyta buhalterinė apskaita.

Savivaldybė gavo patvirtinimą, kad atgauti pinigai turėjo būti užpajamuoti būtent tais metais, todėl iš „Pramogų salos“ buvo pareikalauta taisyti buhalterinius dokumentus.

Pateikė didžiulį ieškinį

Ginčas dėl koncesininko vykdomos buhalterinės apskaitos vyko ne vieną mėnesį, bet jo taikiai išspręsti nepavyko.

Todėl Šiaulių miesto savivaldybė pasisamdė teisininkų kontorą „Magnusson“ konsultuoti šiuo klausimu.

„Juristai patvirtino tai, ką dokumentuose pamatėme mes, ką šiuo klausimu pasakė Finansų ministerijos ekspertai“, – sakė Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.

G.Radavičius į kalbas nesileido, todėl į teismą nukeliavo 233 tūkstančių eurų ieškinys.

Pareikalauta, kad koncesininkas ne tik grąžintų beveik 214 tūkstančių eurų koncesijos mokestį, bet ir beveik 18 tūkstančių eurų palūkanų.

Tiesa, vėliau teismai išaiškino, kad pirmiausia dėl kilusių nesutarimų turi būti išsemtos sutartyje numatytos galimybės.

Todėl savivaldybės ieškinys nebuvo nagrinėtas – teko pradėti derybas su koncesininku, o po to kreiptis į Arbitražo teismą.

Rado įtakingų užtarėjų

Teismai buvo pritaikę ir laikinąsias apsaugos priemones koncesininko turimam turtui ir sąskaitoms, o savivaldybė savo ruožtu buvo nutraukusi šių metų koncesijos mokesčio mokėjimą, kad sąskaitoje susikauptų ginčytina suma.

Šie veiksmai sukėlė didžiulį ne tiktai koncesininko, bet ir Šiaulių miesto tarybos senbuvių nepasitenkinimą.

„Rotary“ klubui priklausančio G.Radavičiaus užtarėjai išsireikalavo, kad koncesijos mokestis būtų mokamas.

Koncesininkas buvo žadėjęs derėtis su savivaldybe ir keisti pasenusią sutartį, bet galiausiai vienašališkai nutraukė derybas – informavo, kad nebeatvyks.

„Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad ginčą turi nagrinėti Arbitražo teismas, todėl panaikino ir laikinąsias apsaugos priemones.

Jaučiamės teisūs, todėl jau ruošiame naują ieškinį – viešasis interesas bus ginamas, nes neturime kitos išeities“, – pirmadienį kalbėjo A.Bartulis.

Mėgsta prabangą

VšĮ „Pramogų sala“ dalininkas G.Radavičius per veiklos dešimtmetį pagarsėjo potraukiu į prabangą.

2016 m. jis nusprendė sau už triūsą atseikėti net 54 670 eurų. Kiek koncesininko paslaugos kainavo pernai, paslaptis – viešai nepateikta privaloma veiklos ataskaita.

Nuolat dėl nepriteklių parypuojantis veikėjas mėgsta puikuotis ir prabangiais automobiliais.

Anksčiau G.Radavičius viešajai įstaigai pirko apynaujį „Audi Q7“, po to persėdo į BMW X6, o dabar vairuoja naujutėlį „Mercedes-Benz GLE 350 4Matic“. Nelygu komplektacija, toks visureigis salone kainuoja 65–100 tūkstančių eurų.