Sutartis – tik pažaduose
Per šimtą bylų teismuose ir reikalavimai atseikėti apie 30 mln. eurų baudų už neva užterštą aplinką.
Toks yra iki šiol nesibaigiančio vadinamojo „Metrail“ skandalo tęsinys.
Prieš tris mėnesius aplinkosaugininkai žadėjo, kad taikos sutartis su įmonėmis, nukentėjusiomis dėl nesąžiningos atliekų tvarkytojo „Metrail“ veiklos, bus „tuoj tuoj“ pasirašyta. Bet visa tai jau linkstama darkart atidėti. Šįkart – rudeniui.
Teismai, nagrinėjantys konkrečių įmonių bylas, daro pertrauką – atideda jas iki tol, kol bus sudaryta taikos sutartis.
Pavyzdžiui, pirmadienį, liepos 23 d., teismas nagrinėjo prekybos įmonės „Rimi Lietuva“ bylą. Pasak jos atstovės Giedrės Buivydienės, per posėdį nuspręsta pakeisti dabartinį atsakovą byloje – iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) atsakovo teises perėmė Aplinkos apsaugos departamentas, o teismo posėdis nukeltas į spalį.
Taigi taikos sutarties laukia visi – ir verslininkai, ir teisininkai. Bet aplinkosaugininkai delsia. Ir tam atrado naują priežastį – pareigūnų kaitą.
Pasikeitė pareigūnai
Birželį verslininkų ir Aplinkos ministerijos atstovai jau buvo suderėję dėl taikos sutarties, tuometis VRAAD buvo įpareigotas ją pasirašyti.
Tam pritarė ir buvęs viceministras Darius Krinickas.
Bet sutartis pakibo ore vos tik baigėsi Aplinkos ministerijai pavaldžių departamentų pertvarka, o „Metrail“ istoriją kuravusio D.Krinicko neliko poste.
Susidariusią situaciją gerai perpratęs VRAAD vadovas Marius Švaikauskas turėjo pasitraukti, nes visų regioninių aplinkos apsaugos departamentų funkcijas perėmė Aplinkos apsaugos departamentas.
Pastarajam laikinai vadovaujantis Valdas Laukys „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad greitai išnarplioti visos šios atliekų-mokesčių-baudų kebeknės neįmanoma.
Esą galimybių taikiai susitarti gal ir yra, tačiau kai kurie teisės aktai numato įvairių įpareigojimų.
Delsimas žlugdo sistemą
Ši situacija seniai ištampė nervus įmonėms – ir gamintojams, ir tiekėjams, ir pardavėjams, ir atliekų tvarkytojams. Ji palietė kone 2 tūkst. įvairių bendrovių.
Pasak bendrovės „Ecoservice“ vykdomosios direktorės Daivos Skrupskelienės, šis delsimas ir nežinomybė, bus ar nebus taikos sutartis, atliekas tvarkančioms įmonėms neleidžia planuoti nei investicijų, nei darbų. Tai žlugdo atliekų sistemą.
„Vilkinama sutartis užtraukė miglą. Nežinome, ar mums grės baudos, negalime skaičiuoti ir atliekų tvarkymo sąnaudų.
O labiausiai sistemą žlugdo tai, kad apskritai nebežinia, ar bus ta taikos sutartis, ar reikia kaupti lėšas kokiems nors neplanuotiems mokėjimams. Tai verčia trypčioti vietoje“, – sakė D.Skrupskelienė.
Neperėmė svarbių darbų
Kaip sakė Investuotojų forumo atstovė Rūta Skyrienė, pakako pasikeisti aplinkosaugininkams įtakinguose postuose, ir atėjęs naujas pareigūnas situaciją ėmė tampyti ir vartyti iš naujo.
„Kokio lygio pareigūnai pasodinami į postus, jei negali normaliai perimti ir tęsti pradėtų darbų? Jei jau vieni jų susiderėjo dėl taikos sutarties, kodėl kiti negali jos perimti? Ši situacija tikrai nepalanki investuotojams.
Geriau bloga, tačiau tikra žinia, nei tebesitęsianti nežinomybė. Juk įmonės negali nei planuoti investicijų, nei skaičiuoti išlaidų“, – kalbėjo R.Skyrienė.
Šiuo metu neverta nė kalbėti apie tai šios srities užsienio investuotojams.
Įmonės, kurioms reikėtų tvarkyti metalo ar plastiko tarą, matydamos šią kebeknę gerai pagalvos, ar kelti koją į tokią rinką.
„Nežinau nė vieno investuotojo, kuris stovėtų „prie sienos“ ir lauktų, kol viskas paaiškės“, – patikino R.Skyrienė.
Atsigręš prieš vartotojus
„Jei įmonėms ir aplinkosaugininkams nepavyks susitarti dėl taikos sutarties, daugybė Lietuvos bendrovių bus apdalintos baudomis, kurių priežastis – ne jų nusižengimai, o ydingas reguliavimas“, – patikino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Visa tai neišvengiamai padarys poveikį gėrimų kainoms. Ir už valdininkų klaidas – už neveiksmingą valstybinį rinkos reguliavimą – galiausiai sumokėtų vartotojai.
„To niekas nenori – nei gamintojai, nei pardavėjai, nei valdžios atstovai.
Paradoksas – nors visos pusės suinteresuotos, kad situacija kuo greičiau būtų išspręsta, sprendimas mėnesių mėnesiais vilkinamas Aplinkos ministerijoje“, – kalbėjo L.Vilimas.
Jis sakė, kad ministerija nuolat delsė, kaitaliojo reikalavimus arba tiesiog nebendraudavo. O pasikeitus atsakingiems pareigūnams viskas ir toliau stringa.
„O gal pareigūnų kaita – tik tolesnio vilkinimo dingstis? – suabejojo L.Vilimas. – Tai precedento neturintis atvejis, kai labai rimta situacija, į kurią pakliuvo apie 2 tūkstančius Lietuvos įmonių, taip ilgai – kone metus – tiesiog nesprendžiama.
Valstybė turėtų stengtis kuo greičiau išspręsti tokius atvejus, o ne juos kurti ir puoselėti.“
Teks laukti Seimo sesijos
„Pertvarka ir pokyčiai postuose išbalansavo situaciją.
Nors tam tikrų sutarimų jau buvo pasiekta per diskusijas, požiūris keitėsi. Pavyzdžiui, gamintojai siūlė keisti metalinės taros surinkimą į plastikinės, bet ministerija laikėsi pozicijos, kad tas pats „daiktas“ būtų keičiamas į tą patį, nes tvarkymo įkainiai – kiti.
Dabar jau surastas kompromisas su gamintojais, kaip tai padaryti. Bet iškilo teisinių klausimų, susijusių su taikos sutartimi“, – vakar po susitikimo su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą, kokie įkainiai bus taikomi metalo bei plastiko pakuotėms sutvarkyti.
Savo ruožtu Seimui yra pateiktas ir pakeistas teisės aktas.
„Sutarta, kad jis bus priimtas rudenį. Vadinasi, reikia laukti, kol susirinks Seimas. Tai padarius atsivers kelias teisiškai užbaigti ginčą, kuris labai ilgai užsitęsė ir nė vienai pusei nėra naudingas“, – sakė R.Dargis.
Be to, anot jo, ir taikos sutarčiai dar reikia teisinio pagrindimo. Ji turi atspindėti abiejų pusių nuomones ir ketinimą pasiekti sutarimą.
Vienos įmonės nusispjovė, kitos – bylinėjasi
Skandalas kilo paaiškėjus, kad 2013–2015 metais sostinės bendrovė „Metrail“, turėjusi dabar Aplinkos ministerijoje dirbančių valdininkų išduotą atliekų tvarkytojo licenciją, nesutvarkė maždaug 15 tūkst. tonų panaudotų metalo bei plastiko pakuočių.
Įmonės veiklą pradėjo nagrinėti teisėsaugininkai.
Tačiau akivaizdu, kad šios atliekos negalėjo būti išmestos sąvartyne ar pamiškėse, o tikrai buvo parduotos perdirbti, nes jų kaina, ypač metalinių pakuočių, yra solidi.
Nepaisant to, aplinkosaugininkai pareiškė pretenzijas dėl nesumokėto aplinkos taršos mokesčio įmonėms, kurios bendradarbiavo su „Metrail“.
Nors verslininkai su nesąžiningu tvarkytoju buvo sąžiningai atsiskaitę, maždaug 2 tūkstančiams bendrovių priskaičiuota apie 30 mln. eurų papildomų mokesčių.
Vienos įmonės nusprendė nebekvaršinti sau galvos ir antrą kartą susimokėti už tą patį, o kitos pasiryžo bylinėtis.
Gerą valią iš valdžios institucijų kol kas parodė tik Valstybinė mokesčių inspekcija – paskelbė, kad delspinigiai už šiuos neva nesumokėtus mokesčius nebus skaičiuojami.
