Daugiau negu šimtas bylų teismuose ir reikalavimai atseikėti apie 30 mln. eurų papildomų mokesčių už neva užterštą aplinką. Toks yra iki šiol nesibaigiančio vadinamojo „Metrail“ skandalo tęsinys.
Daugiau nei prieš mėnesį verslininkų atstovai ir tuometis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) sutarė dėl preliminarios taikos sutarties.
Aplinkos viceministras Dalius Krinickas, šiuo metu dirbantis savo poste jau paskutines dienas, tada kalbėjo, kad dėl visko turi nuspręsti VRAAD. Šiai įstaigai tuomet vadovavęs Marijus Švaikauskas aiškino, esą laukiama tiktai ministerijos leidimo, ir sutartį bus galima pasirašyti.
Laukia ir vieni, ir kiti
Tačiau viskas įstrigo, ir, regis, ilgam – mat po reorganizavimo VRAAD, kaip ir kitų regioninių aplinkos apsaugos departamentų, funkcijas perėmė Aplinkos apsaugos departamentas.
Jam laikinai vadovaujantis Valdas Laukys „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad greitai išspręsti šios kebeknės neįmanoma.
„Mėginame žiūrėti, ką galime padaryti, mėginame diskutuoti. Galimybių taikiai susitarti gal ir yra, tačiau kai kurie teisės aktai mums numato įvairių įpareigojimų. Vyksta daug teismų ir ikiteisminių tyrimų, tad sudėtinga priimti sprendimą. Taip pat paprašėme nuomonės iš Aplinkos ministerijos ir Valstybės kontrolės, tačiau kol kas nesulaukėme“, – pasakojo departamento laikinasis direktorius.
Anot V.Laukio, teismuose atsidūrusios apie šimtą bylų galbūt bus imtos nagrinėti tiki rugsėjį, tad ir sprendimo dėl taikos sutarties anksčiau nevertėtų tikėtis. Paradoksalu, tačiau patys teisėjai nusprendžia bylų nagrinėjimą atidėti, nes laukia, kol bus pasirašyta taikos sutartis.
Netinkamai prižiūrėjo
Skandalas kilo paaiškėjus, kad 2013–2015 metais sostinės bendrovė „Metrail“, turėjusi dabar Aplinkos ministerijoje dirbančių valdininkų išduotą atliekų tvarkytojo licenciją, nesutvarkė maždaug 15 tūkst. tonų panaudotų metalo bei plastiko pakuočių.
Įmonės veiklą pradėjo nagrinėti teisėsaugininkai. Tačiau akivaizdu, kad šios atliekos negalėjo būti išmestos sąvartyne ar pamiškėse, o tikrai buvo parduotos perdirbti, nes jų kaina, ypač metalinių, yra solidi.
Nepaisant to, aplinkosaugininkai pareiškė pretenzijas dėl nesumokėto aplinkos taršos mokesčio įmonėms, kurios bendradarbiavo su „Metrail“. Nors verslininkai su nesąžiningu tvarkytoju buvo sąžiningai atsiskaitę, maždaug 2 tūkstančiams bendrovių priskaičiuota apie 30 mln. eurų papildomų mokesčių.
Vienos įmonės nusprendė nebekvaršinti sau galvos ir antrą kartą susimokėti už tą patį, o kitos pasiryžo bylinėtis. Gerą valią iš valdžios institucijų kol kas parodė tik Valstybinė mokesčių inspekcija – paskelbė, kad delspinigiai už šiuos neva nesumokėtus mokesčius nebus skaičiuojami.
Pateikė taikos sutartį
Verslo atstovai dar balandį pranešė siūlantys įsipareigoti per 5 metus sutvarkyti ankstesniais metais nesutvarkytas 15 tūkstančių tonų atliekų. Tai būtų daroma viršijant šiuo metu nustatytas užduotis.
Įsipareigojimams užtikrinti verslas taip pat pasiūlė sukurti 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą.
Gegužės viduryje Aplinkos ministerija viešai pripažino, jog tokiai sutarčiai pritaria, tad ji tikrai galima. Tačiau reikalai taip ir nepajudėjo iš mirties taško.
Negana to, „Metrail“ istorijos baigties laukia ne tik įmonės, kurioms priskaičiuoti papildomi mokesčiai, bet ir Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (LKATA). Pastarajai laikinai vadovaujanti direktorė Asta Kuckaitė tikino, jog užsitęsusi nežinia kelia chaosą ir paralyžiuoja visą pakuočių tvarkymo sektorių.
„Neaiški baigtis destabilizuoja padėtį rinkoje. Valstybės bei gamintojų ir importuotojų organizacijų žmogiškieji ir finansiniai ištekliai eikvojami teismo procesams ir nesibaigiantiems debatams dėl taikos sutarties, užuot juos nukreipus kylantiems naujiems iššūkiams ir rinkoje atsirandančioms rizikoms suvaldyti. „Metrail“ istorija atskleidė, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema pribrendusi peržiūrai ir sisteminei pertvarkai“, – tvirtino LKATA vadovė.
Gresia sistemos krachas
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas įsitikinęs, kad valdininkai, vilkindami laiką ir kratydamiesi atsakomybės, nesuvokia, jog gresia visos pakuočių tvarkymo sistemos krachas.
„Užsitęsus tokiai padėčiai ims strigti atsiskaitymai tarp įmonių, kai kurios jų bankrutuos, o visą sistemą ištiks paralyžius. Mūsų atstovaujami aludariai, kurių stambiausi yra Skandinavijos kapitalo, apskaičiuotiems mokesčiams suformavo milžiniškus atidėjinius. Kai Aplinkos ministerija paskelbė, jog sutartį galima sudaryti, jie ėmė klausinėti, ar jau gali naudotis įšaldytomis lėšomis. Man lieka tiktai aiškinti, kad dar ne, nes pas mus keičiasi institucijos, jų vadovai, todėl viskas stringa. Tačiau tai nesuvokiama – jeigu pasikeičia verslo kompanijos vadovas, negi bendrovė turi nustoti gaminti ir mokėti mokesčius?“ – stebėjosi S.Galadauskas.
Menkina pačios valstybės įvaizdį
Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
„Šiandien turime susidariusią paradoksalią situaciją, kai dėl tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, kuris yra panašus į vengimą prisiimti atsakomybę ir nenorą spręsti problemą, kenčia verslas, tapęs šios situacijos įkaitu. Vos ne kasdien nagrinėjamos bylos, kurių skaičius jau seniai perkopė 100, o bylų nagrinėjimas ir numatyti posėdžiai atidedami laukiant taikos sutarties pasirašymo.
Po pusę metų trukusių derybų, išsamių Aplinkos ministerijos vertinimų ir visų šalių bandymo rasti kompromisinį sprendimą pagaliau buvo pritarta taikos sutarties projektui, todėl vilkinti šios sutarties pasirašymą dangstantis vykdoma struktūrine pertvarka yra neatsakinga. Juk tokie veiksmai mažina verslo pasitikėjimą valstybe ir menkina valstybės institucijų reputaciją.“ (LR)
