Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tarptautinę praktiką kovojant su šešėline ekonomika. Į šešėlio mažinimo procesą numatoma žiūrėti plačiau - tiek stiprinant kontrolę ir teisėkūrą, tiek ieškant skatinimo priemonių trauktis iš šešėlio bei didinanti visuomenės sąmoningumą. Į naujos komisijos sudėti įtraukti socialiniai partneriai - profesinių sąjungų, pramonininkų, darbdavių, investuotojų ir kiti atstovai.
2018 m. “Sprinter Research” paskelbė Lietuvoje vykdytos kontrolės institucijų auditorių, verslo atstovų ir gyventojų apklausos rezultatus. Jie įvardijo pagrindines priemones, kurios galėtų paskatinti sąžiningiau mokėti mokesčius: mokesčių mažinimas ir teisingas paskirstymas, visuomenės išprusimas ir švietimas, skaidrumas ir korupcijos mažinimas, griežtesnė kontrolė, leidimas gyventojams sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas.
Modernizavus Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisiją, ji ne tik koordinuos kontrolės institucijų veiksmus, bet ir ieškos ekonominių paskatų ir skatins visuomenės sąmoningumą kovojant su šiuo negatyviu reiškiniu. Komisija vertins ne tik valstybės institucijų pasiūlymus dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo iniciatyvų, bet tai pat ir kitų asmenų siūlomas iniciatyvas. Jis bus atvira produktyviems pasiūlymams, kuriuos svarstys, prireikus – kvies pasiūlymų autorius plačiau pristatyti, ir spręs dėl jų įgyvendinamumo. Komisija taip pat teks pasiūlymus Vyriausybei skatinti pareigūnus ir valstybės tarnautojus, dalyvavusius išaiškinant nusikalstamas veikas, padarant žalos valstybei.
Į naujos komisijos sudėti įtraukti
Vieno žinomiausių šešėlinės ekonomikos tyrinėtojų, austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio vertinimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra trečdaliu didesnė už ES vidurkį. Skirtingų tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas mūsų valstybėje gali siekti apie 15–30 proc. BVP.
Į naujos komisijos sudėti įtraukti
Vieno žinomiausių šešėlinės ekonomikos tyrinėtojų, austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio vertinimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra trečdaliu didesnė už ES vidurkį. Skirtingų tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas mūsų valstybėje gali siekti apie 15–30 proc. BVP.
Tokie šešėlinės ekonomikos mastai stabdo viešųjų paslaugų gerinimą, riboja struktūrinių reformų finansavimą; ekonomikos dalis, esanti šešėlyje, nėra pakankamai produktyvi; šešėlyje dirbantys asmenys netenka socialinių garantijų, o vartotojai – kokybės garantijų.
