Specialistai dar sykį priminė, kad prieš vartojant šaldytas daržoves būtina apvirti, nes žalias dedant į salotas, spaudžiant iš jų sultis ir darant kokteilius galima susirgti netgi mirtinomis ligomis.
Tokį perspėjimą EMST nusprendė išplatinti po to, kai liepos mėnesį penkiose Europos Sąjungos valstybėse – Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – kilo labai pavojingos ligos listeriozės protrūkiai.
Užkratas – iš kukurūzų
Paaiškėjo, kad nuo šaldytų daržovių listerioze susirgo mažiausiai 47 asmenys, iš jų 9 jau mirė.
Dauguma šių susirgimo atvejų ir mirčių siejama su šaldytais kukurūzais.
Netrukus po EMST perspėjimo Lenkijoje iš apyvartos buvo išimti įmonės „Greenyard Frozen Poland“ septynių rūšių šaldytų daržovių rinkiniai.
Visuose juose buvo kukurūzų. Šeši daržovių rinkiniai buvo parduodami su pavadinimu „d’Aucy“ ir vienas – „Penguin“.
EMST kol kas nepranešė, kokių įmonių pagamintuose produktuose buvo pavojingą ligą sukeliančių bakterijų lysteria monosytogenes.
Šios bakterijos pasižymi tuo, kad išgyvena mažai deguonies turinčioje ir šaltoje terpėje, tačiau žūsta pavirintos.
Eksporto laukia smūgis
Bakterijos ypač pavojingos nusilpusio imuniteto žmonėms, todėl dažniausiai atakuoja senyvus žmones, vaikus, nėščias moteris. Listeriozė perduodama per žmonių ir gyvūnų, paukščių fekalijas, nešvarias rankas, indus bei blogai termiškai apdorotą maistą.
Žmogaus organizme bakterijos gali pažeisti įvairius organus, tad ligos simptomai būna labai įvairūs – karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, pusiausvyros sutrikimas, traukuliai.
Susirgimai listerioze gana reti, tačiau liga pavojinga tuo, kad apie penktadalį ligonių tiek ES šalyse, tiek JAV miršta.
Varšuva EMST kontrolierių akiratyje atsidūrė todėl, kad Lenkija yra viena didžiausių šaldytų daržovių eksportuotojų. Jei paaiškės, kad ligas sukėlė šioje šalyje pagaminti produktai, tai gali suduoti rimtą smūgį vietos daržovių eksportuotojams.
Skandalas – ir dėl braškių
Juolab kad prieš savaitę Švedijoje kilo didžiulis skandalas dėl hepatitą sukeliančių šaldytų lenkiškų braškių. Švedijos valstybinės maisto kontrolės tarnybos atstovė Sara Engstrom paviešino, kad hepatitu jau susirgo penkiolika žmonių.
Šias braškes iš trijų Lenkijos ūkininkų 2017 metais supirko vienas Švedijos didmenininkas, vėliau pardavęs jas prekybos tinklams, restoranams, kavinėms, kepykloms ir net senelių namams.
Paaiškėjus, kad lenkiškos braškės užkrėstos, jos buvo atšauktos iš prekybos, bet Švedijos inspektoriai prognozuoja, jog susirgimo atvejų padaugės. Mat inkubacinis ligos vystymosi periodas trunka 2–4 savaites, tad ne visi braškių vartotojai dar pasijuto susirgę.
Be to, kai kuriems asmenims, ypač vaikams, ligos požymiai nepasireiškia dar keliskart ilgiau, tad jie tampa pavojingais bakterijų nešiotojais.
Švedijos kaltinimus pripažino ir Lenkijos sanitarinė inspekcija. Pastaroji tautiečius ramina, kad užkrėstos braškės buvo skirtos vien eksportui, o į Lenkijos rinką nepateko.
Bet lenkai vis tiek negali būti ramūs. Mat tuo pat metu Sanitarinė inspekcija atskleidė, kad listeriozę sukeliančių bakterijų buvo aptikta dešroje „Kielbasa Sląska“ bei įmonės „Madej Wrobel“ pagamintose pieniškose kiaulienos dešrelėse.
Šie gaminiai skubiai buvo išimti iš prekybos, tačiau juos įsigijusiems ir suvartojusiems žmonėms iškilo reali grėsmė susirgti.
Pernai rugpjūtį buvo kilusi panika ir dėl į rinką patekusių dviejų didelių kiaušinių partijų. Vieni iš jų buvo apkrėsti salmonelioze, o kituose buvo draudžiamų antibiotikų. Pastaraisiais kiaušiniais plačiai buvo prekiaujama ir lietuvių pamėgtose parduotuvėse „Biedronka“.
Kliudė ir Lietuvą
Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė gavusi įspėjimą iš Lenkijos dėl šaldytų kukurūzų, kuriuose nustatyta listeria monosytogenes.
Paskelbta, kad tokia produkcija išplatinta Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, JAV.
