Šiuos klausimus aptarė liepos 16-17 dienomis Lvove posėdžiaujanti Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinė prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisija, pranešė Susisiekimo ministerija.
Pasak ministerijos pranešimo, bendradarbiaudamos aviacijos srityje, Lietuva ir Ukraina numato plėsti skrydžių tarp abiejų šalių miestų geografiją.
Bus siekiama 2019 m. atnaujinti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Lvovo – dėl šio maršruto Ukrainos atstovai jau tariasi su oro linijų bendrovėmis. Atlikta analizė ir statistikos duomenys rodo, kad toks maršrutas turėtų būti perspektyvus ir patrauklus keleiviams, prisidėtų prie verslo ryšių ir turizmo plėtros, informuoja Susisiekimo ministerija.
Ukraina inicijuoja ir keleivinių traukinių maršrutus. Šių metų rugsėjo 28 d. Ukrainos geležinkelių bendrovės traukinys pradės kursuoti nauju maršrutu, jungiančiu keturias sostines – Kijevą, Minską, Vilnių ir Rygą. Numatoma, kad iš pradžių šis traukinys kursuos kartą per savaitę, o gruodį bus parengtas naujas tvarkaraštis.
Siekdamos pritraukti daugiau krovinių maršrutu tarp Juodosios ir Baltijos jūrų bei Skandinavijos šalių, Lietuvos ir Ukrainos geležinkelių bendrovės kartu rengs ekonomiškai pagrįstą tarifų politiką ir rinkodaros priemones.
Bendromis pastangomis bus siekiama didinti krovinių srautą iš Turkijos ir Kaukazo šalių, toliau skatinti iki šiol sėkmingai augančius pervežimus konteineriniu traukiniu „Vikingas“, teigiama pranešime.
„Vikingo“ efektyvumui didinti numatoma visame šio traukinio maršrute diegti elektroninio transporto koridoriaus koncepciją, tai yra visose šalyse, per kurias eina šis maršrutas, naudoti vieningą elektroninių dokumentų sistemą, kuri pagreitintų transporto paslaugas ir darytų jas patrauklesnes klientams.
Komisijos posėdyje aptarti tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu klausimai. Lietuvos atstovai supažindino su derybų dėl ES „Mobilumo paketo“ eiga. Sutarta, kad dvišalių ir tranzitinių vežimų kelių transportu liberalizavimo klausimai bus toliau svarstomi, kai Ukrainos teisės aktai bus suderinti su Ukrainos ir ES asociacijos sutarties nuostatomis.
Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinė komisija pritarė šalių bendradarbiavimui transporto infrastruktūros projektuose, pabrėžė šalių ekonominių ryšių ir verslo aplinkos gerinimo svarbą.
Tuo tarpu posėdžiui pirmininkavęs ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad nors ekonominio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Ukrainos rodikliai auga, tačiau būtina ieškoti naujų partnerystės galimybių ir krypčių.
„Ir Lietuva, ir Ukraina turėtų galvoti ne tik kaip stiprinti bendradarbiavimą augančiose turizmo ir eksporto srityse, bet ir ateities sektoriuose – finansinių technologijų, dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kituose. Abi valstybės turi stiprius technologijų sektorius ir jų bendradarbiavimas galėtų būti naudingas joms abiem“, – Ūkio ministerijos pranešime cituojamas V. Sinkevičius.
Lietuva yra suinteresuota didinti eksportą į Ukrainos rinką, plėtoti bendradarbiavimą aukštos pridėtinės vertės prekių gamybos srityje.
„Eksporto potencialas į Ukrainos rinką dar nėra išnaudotas, šalies verslas dėl rizikos vangiai eksportuoja produkciją į didelę ir perspektyvią Ukrainos rinką. Norint jį paskatinti buvo sukurta ir pradėta įgyvendinti lietuviškos kilmės prekių eksporto kredito garantijų programa, leidžianti sumažinti rinkos rizikas“, – sakė V. Sinkevičius.
Ūkio ministerija informuoja, kad po posėdžio bus pasirašytas bendradarbiavimo protokolas, kuriuo šalys susitars ir toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą transporto, energetikos, standartizacijos, turizmo, prekybos, žemės ūkio, aplinkosaugos ir kitose srityse.
Kitas – 19-asis – TVK posėdis vyks 2019 metais Lietuvoje. 17-asis Lietuvos ir Ukrainos TVK posėdis vyko Vilniuje 2017 metų birželio mėnesį.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. iš daugiau nei 180 Lietuvos užsienio prekybos partnerių Ukraina pagal prekybos apyvartą užėmė 19 vietą, pagal eksportą – 12, o pagal importą – 22 vietą. Prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Ukrainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 19,8 proc. ir sudarė 1086,3 mln. eurų. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Ukrainą atitinkamai išaugo 20,9 proc. ir sudarė 800,7 mln. eurų, o importas iš Ukrainos išaugo 16,8 proc. ir sudarė 285,6 mln. eurų.
Ukrainos investicijų Lietuvoje mastas 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 29,3 proc. ir sudarė 22,58 mln. eurų arba 0,15 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Ukrainos verslininkai daugiausia investavo į nekilnojamojo turto sandorius ir didmeninę bei mažmeninę prekybą, tačiau pastaruoju metu matomas ir Ukrainos investicijų į profesinę ir mokslinę bei techninę veiklą augimas.